|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Luką | Skyrius: |  | 2 |  |
| | Evangelija pagal Luką | | | | | Lk 2 | Jėzaus paaukojimas šventykloje 22 Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, 23 – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, – 24 ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus. 25 Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. 26 Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. 27 Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, 28 Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė: Simeono giesmė 29 „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, 30 nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą, 31 kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: 32 šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę“. Simeono pranašystė 33 Kūdikio tėvas [i6]ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama. 34 O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas[i7], – 35 ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“. Onos pranašystė 36 Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, 37 o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. 38 Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo. Jėzaus jaunystė 39 Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie[i8] sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą. 40 Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo. | | | | | Išnašos: | | 1 | Lk 2,1: Imperatorius Augustas viešpatavo nuo 30 m. prieš Kr. iki 14 m. po Kr. Gyventojai būdavo surašinėjami mokesčių reikalu. Kalbamąjį surašymą Palestinoje, regis, bus atlikęs Sirijos valdytojas Sencijus Saturninas apie 6-8 m. prieš Kr. Lukas mini Kviriną, labiausiai žinomą iš antrojo surašymo 6-7 m. po Kr. – Mūsų eros skaičiavimas, atliktas VI a. vienuolio Dionizo Mažojo, yra pavėluotas maždaug 7 m., t. y. Jėzus iš tiesų yra gimęs 6-7 m. prieš mūsų erą, ir, pvz., 1987 m. iš tikro yra 1994-ieji nuo Jėzaus gimimo. Mat Dionizas, griežtai laikydamasis 30 metų amžiaus Jėzaus krikšto laikui, apskaičiavo, kad Jėzus gimęs 753 m. nuo Romos įkūrimo, o tikrieji jo gimimo metai – 746 ar 747-ieji nuo Romos įkūrimo. | | 2 | Lk 2,2: Toks pirmasis ... arba Tai buvo pirmesnis surašymas už tą, kuris įvyko Kvirinui valdant Siriją (žr. M. Zerwick. Graecitas biblica. – Romae, 1949, p. 35-36). | | 3 | Lk 2,4: Betliejus yra už 8 km į pietus nuo Jeruzalės. Tai gimtasis Dovydo miestelis. | | 4 | Lk 2,6: Pirmgimiai buvo Dievo nuosavybė ir turėjo ypatingas teises, todėl ir vienturčiai vadinami pirmgimiais. | | 5 | Lk 2,14: Plg. Iz 57,19. – Iš originalo teksto matyti, kad Kristaus gimimo ramybė labiau yra Dievo dovana negu žmonių nuopelnas, todėl ramybė jo mylimiems žmonėms tiksliau negu ramybė geros valios žmonėms. | | 6 | Lk 2,33: Evangelija vadina šv. Juozapą kūdikio Jėzaus tėvu, nes jis buvo teisėtas jo motinos Marijos vyras, pagal įstatymus buvo laikomas tėvu ir turėjo jam tėvo teises. Kad jis nebuvo natūralus Jėzaus tėvas, aiškiai sako Lk 1,36 ir Mt 1,20. | | 7 | Lk 2,34: Vieni įtikės – pakils, kiti netikės – nupuls. | | 8 | Lk 2,39: Jie, t. y. Šventoji Šeima. | | 9 | Lk 2,41-2,42: Visi žydų vyriškiai nuo 13 metų buvo įpareigoti aplankyti Jeruzalės šventyklą tris kartus per metus: per Velykas, Sekmines ir Palapinių šventes. | | 10 | Lk 2,49: Tėvo reikaluose arba Tėvo namuose. Šiais žodžiais dvylikametis berniukas Jėzus pasirodo turįs tikrą dieviško asmens savimonę. | | 11 | Lk 2,52: Teologija sako: būdama susijungusi su Dievo Žodžio asmeniu, Kristaus žmogiškoji siela nuo pat pradžios turėjo didžiausią šventumą ir tobulumą, tik viso šio tobulumo pasireiškimas augo kartu su metais... | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Luką | Skyrius: | | 2 | |
|
|
|
|
