BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 20 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal LukąSkyrius: 3

 Evangelija pagal Luką
  
 PASIRENGIMAS VIEŠAJAI VEIKLAI
  
Lk 3

Jono Krikštytojo veikla

1 [i1]Penkioliktais ciesoriaus Tiberijaus viešpatavimo metais, Poncijui Pilotui valdant Judėją, Erodui esant Galilėjos tetrarchu, jo broliui Pilypui – Iturėjos bei Trachonitidės krašto tetrarchu, Lisanijui – Abilėnės tetrarchu, 2 prie vyriausiųjų kunigų Ano ir Kajafo, pasigirdo Viešpaties žodis Zacharijo sūnui Jonui dykumoje. 3 Jis apėjo visą Pajordanę, skelbdamas atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti, 4 kaip parašyta pranašo Izaijo kalbų knygoje:

Tyruose šaukiančiojo balsas:

Taisykite Viešpačiui kelią!

Ištiesinkite jam takus!

5 Kiekvienas slėnys tebūna užpiltas,

kiekvienas kalnas bei kalnelis – nulygintas.

Kreivi keliai taps tiesūs,

o duobėti – išlyginti.

6 Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą.

7 Ateinančioms pas jį krikštytis minioms Jonas sakė: „Angių išperos, kas jus pamokė bėgti nuo besiartinančios rūstybės? 8 Duokite tikrų atsivertimo vaisių! Ir nebandykite ramintis: 'Juk mūsų tėvas – Abraomas'. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų. 9 Štai kirvis jau prie medžio šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį“.

10 Minios jį klausinėjo: „Tai ką gi mums daryti?!“ 11 Jis joms sakydavo: „Kas turi dvejus marškinius, tepasidalija su neturinčiu, ir kas turi ko valgyti, tegul taip pat daro“.

12 Ėjo ir muitininkai krikštytis ir klausė: „Mokytojau, o ką mums daryti?“ 13 Jis aiškino jiems: „Nereikalaukite daugiau, negu jums nustatyta“. 14 Taip pat ir kariai klausinėjo: „O ką mums daryti?“ Jis jiems sakė: „Nieko neskriauskite ir neįdavinėkite dėl pelno, tenkinkitės savo alga“.

15 Stiprėjant žmonių lūkesčiams ir daugeliui pradėjus spėlioti, ar čia kartais ne Mesijas, 16 Jonas visiems kalbėjo: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. 17 Jo rankoje vėtyklė: jis išvalys savo kluoną ir surinks kviečius į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“. 18 Dar daug kitų paraginimų jis davė tautai ir skelbė gerąją naujieną.

19 Tetrarchas Erodas, Jono baramas dėl Erodiados, savo brolio žmonos, ir dėl visų piktadarybių, kurias darė, 20 pridėjo prie jų dar ir tai, kad uždarė Joną į kalėjimą.

Jėzaus krikštas

21 Kai, visai tautai krikštijantis, ir Jėzus pasikrikštijęs meldėsi, atsivėrė dangus, 22 ir Šventoji Dvasia kūnišku pavidalu nusileido ant jo tarsi balandis, o balsas iš dangaus prabilo: Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi.

Jėzaus kilmės knyga

23 [i2]Jėzui buvo apie trisdešimt metų,[i3] kai jis pradėjo veikti. Jis buvo laikomas sūnumi Juozapo, sūnaus Helio, sūnaus Matato, 24 sūnaus Levio, sūnaus Melchio, sūnaus Janajo, sūnaus Juozapo, 25 sūnaus Matatijo, sūnaus Amoso, sūnaus Naumo, sūnaus Heslio, sūnaus Nagajo, 26 sūnaus Maato, sūnaus Matatijo, sūnaus Semejino, sūnaus Josecho, sūnaus Jodos, 27 sūnaus Joanano, sūnaus Resos, sūnaus Zorobabelio, sūnaus Salatielio, sūnaus Nerio, 28 sūnaus Melchio, sūnaus Adijo, sūnaus Kosamo, sūnaus Elmadamo, sūnaus Ero, 29 sūnaus Jėzaus, sūnaus Eliezero, sūnaus Jorimo, sūnaus Matato, sūnaus Levio, 30 sūnaus Simeono, sūnaus Judo, sūnaus Juozapo, sūnaus Jonos, sūnaus Eliachimo, 31 sūnaus Melėjo, sūnaus Menos, sūnaus Matatos, sūnaus Natano, sūnaus Dovydo, 32 sūnaus Jesės, sūnaus Jobedo, sūnaus Boazo, sūnaus Salos, sūnaus Naasono, 33 sūnaus Aminadabo, sūnaus Admino, sūnaus Arnio, sūnaus Esromo, sūnaus Faro, sūnaus Judo, 34 sūnaus Jokūbo, sūnaus Izaoko, sūnaus Abraomo, sūnaus Taros, sūnaus Nachoro, 35 sūnaus Serucho, sūnaus Ragaujo, sūnaus Faleko, sūnaus Ebero, sūnaus Salos, 36 sūnaus Kainamo, sūnaus Arfaksado, sūnaus Semo, sūnaus Nojaus, sūnaus Lamecho, 37 sūnaus Matūzalio, sūnaus Henocho, sūnaus Jareto, sūnaus Maleleelio, sūnaus Kainamo, 38 sūnaus Eno, sūnaus Seto, sūnaus Adomo, kuris buvo Dievo.[i4]

  
Išnašos:
1Lk 3,1-3,2: Kaip ir 1,5; 2,1-3, taip ir čia Lukas nurodo aprašomųjų įvykių datą, palygindamas išganymo istoriją su pasauline istorija. Penkioliktieji Tiberijaus valdymo metai apima laiką nuo 27 m. rudens iki 28 m. rudens. Tuo metu Jėzui galėjo būti apie 34 metus. – Poncijus Pilotas buvo Judėjos valdytoju nuo 26 iki 36 m. – Tetrarchai Erodas (Antipas) ir Pilypas buvo broliai, Erodo I Didžiojo (žr. Mt 2) sūnūs, bet ne vienos motinos. Erodas Antipas vėliau nužudė Joną Krikštytoją (žr. Mt 14,3-12), jo baramas dėl kito savo brolio, Erodo Pilypo, žmonos. – Vyriausiojo kunigo pareigas ėjo Juozapas Kajafas nuo 18 iki 36 m., bet labai įtakingai tebesireiškė jo uošvis Anas, buvęs vyriausiuoju kunigu 6-15 m. Apskritai Kristaus laikais žydų kunigijos aukštuomenė buvo glaudžiai susijusi su Ano-Kajafo dinastija.
2Lk 3,23: Lk pateikia skirtingą nuo Mt Kristaus genealogijos (kilmės knygos) variantą. Pasak Mt, Jėzaus motinos vyras Juozapas yra Jokūbo sūnus, pasak Lk – Helio sūnus. Šv. Augustinas (… 430 m.) ir daug kitų Bažnyčios mokslininkų šį dvilypumą aiškina taip: Juozapas buvęs natūralus sūnus Jokūbo, kuris buvo kilęs iš Dovydo sūnaus Saliamono; Jokūbui mirus, jį įsūnijęs Helis, kilęs iš Dovydo kito sūnaus – Natano. Įsūnis anuomet turėdavo visas sūnaus teises, tad ir jo genealogiją galima buvo vesti pagal įtėvį. Abi skirtingos Jėzaus protėvių linijos susitinka Dovydo asmenyje. Mato evangelijos autorius, rašydamas žydams, turėjo pabrėžti, kad Jėzus – Mesijas yra Abraomo ir Dovydo palikuonis, kaip buvo Dievo žadėta. Lukas rašė pagonims ir stengėsi iškelti išganymo universalumą, todėl genealogiją veda iki pat Adomo, visų žmonių tėvo. Kilmė anais laikais tebuvo registruojama tik pagal tėvą, nors jis tebūtų teisinis tėvas, ne natūralusis. Todėl visiškai normalu, kad abu evangelistai nurodo Jėzaus kilmę tik pagal šv. Juozapą, kuris įstatymo akyse buvo laikomas Jėzaus tėvu, o ne pagal Mariją. Kadangi buvo propaguojamos jungtuvės savo giminėje (dvylika Izraelio vaikų giminių), tai galima manyti, kad ir Švč. Marija yra kilusi iš Dovydo giminės. – Pats Jėzus didesnę svarbą teikė ne kūno, bet dvasios giminystei (žr. Mk 3,35).
3Lk 3,23: Kas nebuvo sulaukęs trisdešimt metų, negalėjo eiti jokių viešų pareigų. Evangelistas nurodo, kad, pradėdamas savo viešąją veiklą, Jėzus jau turėjo tiek amžiaus. Iš tiesų, kaip matėme Lk 3,1-2 paaiškinime, Jėzui tada buvo daugiau negu 30 metų.
4Lk 3,38: Genealogijoje išvardytos ne visos, o tik žymiausios grandys, todė1 iš genealogijos negalima apskaičiuoti žmonijos amžiaus.
  
Paralelinės vietos:
Lk 3,1-20: Mt 3,1-12;Mk 1,1-8;Jn 1,15-31;Mt 14,3-12;Mk 6,17-29;
Lk 3,21-22: Mt 3,13-17;Mk 1,9-11;Jn 1,32-34;
Lk 3,23-38: Mt 1,1-17;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal LukąSkyrius: 3