|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Luką | Skyrius: |  | 2 |  |
| | Evangelija pagal Luką | | | | | Lk 2 | 15 Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“. 16 Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. 17 Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. 18 O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. 19 Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. 20 Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta. | | | | | Išnašos: | | 1 | Lk 2,1: Imperatorius Augustas viešpatavo nuo 30 m. prieš Kr. iki 14 m. po Kr. Gyventojai būdavo surašinėjami mokesčių reikalu. Kalbamąjį surašymą Palestinoje, regis, bus atlikęs Sirijos valdytojas Sencijus Saturninas apie 6-8 m. prieš Kr. Lukas mini Kviriną, labiausiai žinomą iš antrojo surašymo 6-7 m. po Kr. – Mūsų eros skaičiavimas, atliktas VI a. vienuolio Dionizo Mažojo, yra pavėluotas maždaug 7 m., t. y. Jėzus iš tiesų yra gimęs 6-7 m. prieš mūsų erą, ir, pvz., 1987 m. iš tikro yra 1994-ieji nuo Jėzaus gimimo. Mat Dionizas, griežtai laikydamasis 30 metų amžiaus Jėzaus krikšto laikui, apskaičiavo, kad Jėzus gimęs 753 m. nuo Romos įkūrimo, o tikrieji jo gimimo metai – 746 ar 747-ieji nuo Romos įkūrimo. | | 2 | Lk 2,2: Toks pirmasis ... arba Tai buvo pirmesnis surašymas už tą, kuris įvyko Kvirinui valdant Siriją (žr. M. Zerwick. Graecitas biblica. – Romae, 1949, p. 35-36). | | 3 | Lk 2,4: Betliejus yra už 8 km į pietus nuo Jeruzalės. Tai gimtasis Dovydo miestelis. | | 4 | Lk 2,6: Pirmgimiai buvo Dievo nuosavybė ir turėjo ypatingas teises, todėl ir vienturčiai vadinami pirmgimiais. | | 5 | Lk 2,14: Plg. Iz 57,19. – Iš originalo teksto matyti, kad Kristaus gimimo ramybė labiau yra Dievo dovana negu žmonių nuopelnas, todėl ramybė jo mylimiems žmonėms tiksliau negu ramybė geros valios žmonėms. | | 6 | Lk 2,33: Evangelija vadina šv. Juozapą kūdikio Jėzaus tėvu, nes jis buvo teisėtas jo motinos Marijos vyras, pagal įstatymus buvo laikomas tėvu ir turėjo jam tėvo teises. Kad jis nebuvo natūralus Jėzaus tėvas, aiškiai sako Lk 1,36 ir Mt 1,20. | | 7 | Lk 2,34: Vieni įtikės – pakils, kiti netikės – nupuls. | | 8 | Lk 2,39: Jie, t. y. Šventoji Šeima. | | 9 | Lk 2,41-2,42: Visi žydų vyriškiai nuo 13 metų buvo įpareigoti aplankyti Jeruzalės šventyklą tris kartus per metus: per Velykas, Sekmines ir Palapinių šventes. | | 10 | Lk 2,49: Tėvo reikaluose arba Tėvo namuose. Šiais žodžiais dvylikametis berniukas Jėzus pasirodo turįs tikrą dieviško asmens savimonę. | | 11 | Lk 2,52: Teologija sako: būdama susijungusi su Dievo Žodžio asmeniu, Kristaus žmogiškoji siela nuo pat pradžios turėjo didžiausią šventumą ir tobulumą, tik viso šio tobulumo pasireiškimas augo kartu su metais... | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Luką | Skyrius: | | 2 | |
|
|
|
|
