BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 10 22 Sekmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal LukąSkyrius: 2

 Evangelija pagal Luką
  
Lk 2

Jėzaus gimimas ir vardo jam suteikimas

1 [i1]Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. 2 Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją.[i2] 3 Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. 4 Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės.[i3] 5 Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. 6 Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų,[i4] 7 suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

8 Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. 9 Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, 10 bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. 11 Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. 12 Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“. 13 Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: 14 „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“[i5]

15 Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“. 16 Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. 17 Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. 18 O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. 19 Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. 20 Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.

21 Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose.

Jėzaus paaukojimas šventykloje

22 Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, 23 – kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, 24 ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus.

25 Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. 26 Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. 27 Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, 28 Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė:

Simeono giesmė

29 „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs,

leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,

30 nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,

31 kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje:

32 šviesą pagonims apšviesti

ir tavosios Izraelio tautos garbę“.

Simeono pranašystė

33 Kūdikio tėvas [i6]ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama. 34 O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas[i7], – 35 ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, – kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“.

Onos pranašystė

36 Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, 37 o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. 38 Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo.

Jėzaus jaunystė

39 Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie[i8] sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą. 40 Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo.

41 Jo gimdytojai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Velykų.[i9] 42 Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę. 43 Iškilmėms pasibaigus ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet gimdytojai to nepastebėjo. 44 Manydami jį esant keleivių būryje, jie nuėjo dienos kelią, paskui pradėjo ieškoti jo tarp giminių bei pažįstamų. 45 Nesuradę grįžo jo beieškodami į Jeruzalę.

46 Pagaliau po trijų dienų rado jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį. 47 Visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo išmanymu ir atsakymais. 48 Pamatę jį, gimdytojai labai nustebo, ir jo motina jam tarė: „Vaikeli, kam mums taip padarei?! Štai tavo tėvas ir aš su sielvartu ieškome tavęs“. 49 O jis atsakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“[i10] 50 Bet jie nesuprato jo žodžių.

51 Jėzus iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą. Jis buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus įvykius savo širdyje. 52 O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.[i11]

  
Išnašos:
1Lk 2,1: Imperatorius Augustas viešpatavo nuo 30 m. prieš Kr. iki 14 m. po Kr. Gyventojai būdavo surašinėjami mokesčių reikalu. Kalbamąjį surašymą Palestinoje, regis, bus atlikęs Sirijos valdytojas Sencijus Saturninas apie 6-8 m. prieš Kr. Lukas mini Kviriną, labiausiai žinomą iš antrojo surašymo 6-7 m. po Kr. – Mūsų eros skaičiavimas, atliktas VI a. vienuolio Dionizo Mažojo, yra pavėluotas maždaug 7 m., t. y. Jėzus iš tiesų yra gimęs 6-7 m. prieš mūsų erą, ir, pvz., 1987 m. iš tikro yra 1994-ieji nuo Jėzaus gimimo. Mat Dionizas, griežtai laikydamasis 30 metų amžiaus Jėzaus krikšto laikui, apskaičiavo, kad Jėzus gimęs 753 m. nuo Romos įkūrimo, o tikrieji jo gimimo metai – 746 ar 747-ieji nuo Romos įkūrimo.
2Lk 2,2: Toks pirmasis ... arba Tai buvo pirmesnis surašymas už tą, kuris įvyko Kvirinui valdant Siriją (žr. M. Zerwick. Graecitas biblica. – Romae, 1949, p. 35-36).
3Lk 2,4: Betliejus yra už 8 km į pietus nuo Jeruzalės. Tai gimtasis Dovydo miestelis.
4Lk 2,6: Pirmgimiai buvo Dievo nuosavybė ir turėjo ypatingas teises, todėl ir vienturčiai vadinami pirmgimiais.
5Lk 2,14: Plg. Iz 57,19. – Iš originalo teksto matyti, kad Kristaus gimimo ramybė labiau yra Dievo dovana negu žmonių nuopelnas, todėl ramybė jo mylimiems žmonėms tiksliau negu ramybė geros valios žmonėms.
6Lk 2,33: Evangelija vadina šv. Juozapą kūdikio Jėzaus tėvu, nes jis buvo teisėtas jo motinos Marijos vyras, pagal įstatymus buvo laikomas tėvu ir turėjo jam tėvo teises. Kad jis nebuvo natūralus Jėzaus tėvas, aiškiai sako Lk 1,36 ir Mt 1,20.
7Lk 2,34: Vieni įtikės – pakils, kiti netikės – nupuls.
8Lk 2,39: Jie, t. y. Šventoji Šeima.
9Lk 2,41-2,42: Visi žydų vyriškiai nuo 13 metų buvo įpareigoti aplankyti Jeruzalės šventyklą tris kartus per metus: per Velykas, Sekmines ir Palapinių šventes.
10Lk 2,49: Tėvo reikaluose arba Tėvo namuose. Šiais žodžiais dvylikametis berniukas Jėzus pasirodo turįs tikrą dieviško asmens savimonę.
11Lk 2,52: Teologija sako: būdama susijungusi su Dievo Žodžio asmeniu, Kristaus žmogiškoji siela nuo pat pradžios turėjo didžiausią šventumą ir tobulumą, tik viso šio tobulumo pasireiškimas augo kartu su metais...
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal LukąSkyrius: 2