BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 10 13 Sekmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal LukąSkyrius: 17

 Evangelija pagal Luką
  
Lk 17

Papiktinimai

1 Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Papiktinimai neišvengiami, bet vargas žmogui, per kurį jie ateina. 2 Jam būtų geriau, jei ant kaklo būtų užmauta girnapusė[i1] ir jis būtų įmestas jūron, negu papiktintų bent vieną iš šitų mažutėlių. 3 Taigi sergėkitės!“

Broliškas atlaidumas

„Jei tavo brolis nusikalsta, pabark jį ir, jeigu jis gailisi, atleisk jam.4 Jei jis septynis kartus per dieną tau nusižengtų ir septyniskart kreiptųsi į tave, sakydamas 'Gailiuosi', – atleisk jam“.

Tikėjimo veiksmingumas

5 Apaštalai prašė: „Sustiprink mūsų tikėjimą“. 6 O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: 'Išsirauk ir pasisodink jūroje', – tai jis paklausytų jūsų“.

Kuklus pareigingumas

7 „Kas iš jūsų, turėdamas samdinį artoją ar piemenį, jam grįžus iš lauko sako: 'Tuojau sėsk prie stalo'? 8 Argi nesako: 'Prirenk man vakarienę. Susijuosk[i2] ir patarnauk, kolei aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi...'? 9 Argi samdiniui dėkojama, kad jis atliko, kas jam liepta? 10 Taip ir jūs, atlikę visa, kas buvo pavesta, sakykite: 'Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti'“.

Dešimt raupsuotųjų

11 Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos.[i3] 12 Įeinantį į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų.[i4] Jie sustojo atstu 13 ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“ 14 Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko. 15 Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. 16 Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis. 17 Jėzus paklausė: „Argi ne dešimtis pasveiko? Kur dar devyni? 18 Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę, kaip tik šitas svetimtautis!“ 19 Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave“.

Neregimas Dievo karalystės atėjimas

20 Fariziejų paklaustas, kada ateis Dievo karalystė, Jėzus paaiškino: „Dievo karalystė ateina nepastebimai. 21 Ir niekas nepasakys: 'Štai ji čia arba ten!' Nes Dievo karalystė jau yra tarp jūsų“.

Žmogaus Sūnaus diena

22 Jis tarė mokiniams: „Ateis dienos, kai jūs geisite išvysti bent vieną vienintelę Žmogaus Sūnaus dieną,[i5] ir nepamatysite. 23 Jums sakys: 'Štai jis čia! Štai ten!' – Neikite ir nebėkite paskui juos! 24 Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus. 25 Bet pirmiau jam reikės daug iškentėti ir būti šios kartos atmestam.

26 Kaip yra buvę Nojaus laikais, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis. 27 Žmonės valgė, gėrė, vedė, tekėjo, kol atėjo diena, kai Nojus įlipo į laivą. Tuomet ištiko tvanas ir visus sunaikino. 28 Ar ne taip dėjosi ir Loto laikais? Žmonės valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statėsi. 29 O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus ėmė kristi ugnis su siera ir visus sunaikino. 30 Šitaip bus ir tą dieną, kai apsireikš Žmogaus Sūnus.

31 Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduj, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo. 32 Prisiminkite Loto žmoną! 33 Kas stengsis išsaugoti savo gyvybę, tas ją pražudys, o kas ją pražudys, tas ją atgaivins.

34 Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas,[i6] o kitas paliktas. 35 Dvi mals drauge, ir viena bus paimta, o kita palikta“. 37 (36)[i7] Tada jie atsiliepė: „O kurgi, Viešpatie?“ Jis atsakė: „Kur bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai“.[i8]

  
Išnašos:
1Lk 17,2: Viršutinis girnų akmuo esti su skyle viduryje, tad galima jį ir užmauti. Kai kas verčia: užkabintas.
2Lk 17,8: Susijuosk – tarnai prie stalo patarnaudavo persijuosę rankšluosčiu (plg. Jn 13,4; Lk 12,37) .
3Lk 17,11: Toliau kelias ėjo Jordano slėniu pro Jerichą.
4Lk 17,12: Raupsų liga baisi ir labai užkrečiama, todėl raupsuotieji turėjo gyventi dykumos pakraštyje, kur artimieji į sutartą vietą atnešdavo jiems maisto. Jie negalėjo pasirodyti gyvenvietėse nei iš arti kalbėtis su sveikaisiais.
5Lk 17,22: Žmogaus Sūnaus dieną – dieną po būsimojo garbingo Mesijo atėjimo.
6Lk 17,34: Bus paimtas – bus išgelbėtas, paliktas – žus.
7Lk 17,37: Kai kurie rankraščiai įterpia: Du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, kitas paliktas (plg. Mt 24,40).
8Lk 17,37: Apaštalai klausia, kur bus paimti teisieji. Jėzus atsako patarle: kaip plėšrieji paukščiai bematant sulekia prie lengvo grobio, taip teisieji žmonės susirinks apie Žmogaus Sūnų – Išgelbėtoją.
  
Paralelinės vietos:
Lk 17,1-3: Mt 18,6-7;Mk 9,42;
Lk 17,3-4: Mt 18,15.21-22;
Lk 17,5-6: Mt 17,20;
Lk 17,22-37: Mt 24,23-44;Mk 13,5-27;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal LukąSkyrius: 17