Marijos giesmė 46 O Marija prabilo: 47 [i7]„Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, 48 nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, 49 nes didžių dalykų padarė man Viešpats, ir šventas yra jo vardas! 50 Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso. 51 Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. 52 Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius. 53 Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia. 54 Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad minėtų jo gailestingumą,[i8] 55 kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius“. 56 Marija prabuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus. | 
