| Kun 26 | Atlygis už klusnumą 1 [i1]„Nedirbsite sau stabų. Nesistatysite statulų ar šventųjų stulpų nei statysitės savo krašte akmenų su įraižytais {stabais}, kad juos garbintumėte, nes aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas. 2 Švęskite mano šabus ir laikykite pagarboje mano šventovę: aš esu VIEŠPATS. 3 [i2]Jei elgsitės pagal mano įstatus, laikysitės mano įsakymų ir vykdysite juos ištikimai, 4 duosiu jums lietaus atėjus metui, kad žemė išaugintų savo derlių ir laukų medžiai atneštų vaisių. 5 Javus kulsite lig vynuogių rinkimo meto, o vynuogių rinkimas pasivys sėją. Valgysite savo duonos iki soties ir savo krašte galėsite saugiai gyventi. 6 Sukursiu krašte ramybę, gulsitės miegoti, ir nebus kas jus gąsdintų; leisiu kraštui atsikvėpti nuo plėšriųjų žvėrių. Per jūsų kraštą nežygiuos kalavijas. 7 Savo priešus priversite bėgti, ir jie kris nuo jūsų kalavijo. 8 Jūsiškių penketas privers bėgti šimtą, o jūsiškių šimtinė privers bėgti dešimt tūkstančių. Jūsų priešai kris nuo jūsų kalavijo. 9 Žvelgsiu į jus maloniai, padarysiu jus vaisingus ir padauginsiu; palaikysiu su jumis savo sandorą. 10 Jūs dar tebevalgysite seniai nuimtą pereitų metų derlių ir turėsite išmesti senąjį, kad padarytumėte vietos naujajam. 11 [i3]Tarp jūsų turėsiu savo Padangtę ir jūsų neatmesiu. 12 Visada būsiu arti jūsų: aš būsiu jūsų Dievas, ir jūs būsite mano tauta. 13 Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad jiems daugiau nevergautumėte, sulaužiau jūsų jungą ir padariau, kad eitumėte iškelta galva“. Bausmė už neklusnumą 14 „Bet jei manęs jūs neklausysite ir šių visų mano įsakymų nevykdysite, – 15 jei mano įstatus taip atmesite ir mano įsakus taip paniekinsite, kad nevykdysite visų mano įsakymų ir sulaužysite mano sandorą, – 16 tada aš savo ruožtu šitaip su jumis pasielgsiu: ūmai jus aplankysiu baisia klaikuma – džiova ir karštlige, kurios aptraukia akis ir silpnina gyvastį. Veltui sėsite sėklą, nes jūsų priešai suris derlių. 17 Atsigręšiu veidu į jus, būsite priešų parblokšti – jus pavergs žmonės, kurie jūsų nekenčia. Jūs bėgsite, nors niekas jūsų ir nesivytų. 18 Ir jei, to nepaisydami, manęs neklausysite, padidinsiu bausmę už jūsų nuodėmes septyngubai 19 ir palaušiu jūsų išdidžią jėgą. Geležimi paversiu dangaus skliautą viršum jūsų, variu jūsų žemę. 20 Niekais nueis jūsų pastangos, nes žemė neduos derliaus, medžiai laukuose neteiks savo vaisių. 21 Taigi jei jūs vis dar spirsitės prieš mane ir manęs neklausysite, aš ir toliau varginsiu jus septyngubai už jūsų nuodėmes. 22 Paleisiu laukinius žvėris ant jūsų – jie grobs jūsų vaikus, naikins jūsų gyvulius ir mažins jūsų skaičių tol, kol jūsų keliai taps tušti. 23 Jei, nepaisydami šių bausmių, nesugrįšite pas mane, bet vis dar spirsitės, 24 ir aš toliau spirsiuos prieš jus: smogsiu aš pats jums septyngubai už jūsų nuodėmes. 25 Pasiųsiu prieš jus kalaviją atkeršyti už sulaužytą sandorą. Nors subėgtumėte į savo miestus, pasiųsiu jums marą, ir jūs būsite atiduoti priešams į rankas. 26 Kai atimsiu iš jūsų duonos išteklius, tada dešimčiai moterų užteks vienintelės krosnies jūsų duonai iškepti. Atsvertą duoną jums išdalys – nors ir valgysite, bet sotūs nebūsite. 27 Jei to nepaisydami manęs neklausysite, bet vis spirsitės prieš mane, 28 spirsiuos ir aš ant jūsų įpykęs: nubausiu savo ruožtu jus septyngubai už jūsų nuodėmes. 29 [i4]Valgysite kūnus savo sūnų, valgysite kūnus ir savo dukterų. 30 Sunaikinsiu jūsų aukštumų alkus ir nugriausiu jūsų smilkalų aukurus; suversiu jūsų lavonus ant jūsų stabų lavonų. Jus atmesiu. 31 Jūsų miestus paversiu griuvėsiais, jūsų šventoves išgriausiu ir maloniu jūsų {aukų} kvapu nesimėgausiu. 32 Kraštą taip nusiaubsiu, kad jūsų priešai, atėję kurtis, jį matydami bus apstulbinti. 33 Išblaškysiu jus po tautas ir išsitrauksiu prieš jus kalaviją. Jūsų kraštas bus nuniokotas ir jūsų miestai pavirs griuvėsiais. 34 Kraštas, gulėdamas nuniokotas ir jums esant priešų šalyje, patirs savo šabo metų malonumą. Tada kraštas pailsės ir patirs savo šabo metų malonumą. 35 Per visą laiką, kol jis gulės nuniokotas, kraštas švęs poilsį, kurio jis nešventė per jūsų šabų metus, kai jūs jame gyvenote. 36 O kas iš jūsų išliks, tų širdį pripildysiu bailumo jų priešų kraštuose. Net vėjo nešamo lapo šlamesys privers juos bėgti. Jie kris, bėgdami tarsi nuo kalavijo, nors niekas jų ir nesivys. 37 Niekam nesivejant, jie kniubs vieni ant kitų, tarsi nuo kalavijo. Stoti į kovą su priešais jėgų neturėsite! 38 Žūsite svetimose tautose, jūsų priešų kraštas jus suris. 39 O kas iš jūsų išliks, tie už savo kaltes bus prislėgti priešų krašte, jie bus prislėgti ir už savo protėvių kaltes. 40 Jie tad išpažins savo kaltę ir savo protėvių kaltę, kad nusižengė man išdavyste, netgi kad nesiliovė spirtis prieš mane. 41 Kai aš savo ruožtu eisiu prieš juos ir išvarysiu į priešų kraštą, tada pagaliau jų neapipjaustyta širdis[i5] pati nusižemins, ir jie atliks bausmę už savo kaltę. 42 Tada aš atsiminsiu savo sandorą su Jokūbu, atsiminsiu savo sandorą su Izaoku, atsiminsiu savo sandorą su Abraomu, atsiminsiu ir kraštą. 43 Jų paliktas kraštas, gulėdamas nuniokotas, patirs savo šabo metų malonumą, jiems atliekant bausmę už savo kaltę, nes jie išdrįso atmesti mano įsakus ir paniekino mano įstatus. 44 Tačiau, nepaisant viso to, net kai jie bus priešų šalyje, jų neatmesiu ir nepaniekinsiu, kad juos visiškai sunaikinčiau, sulaužydamas su jais sudarytą sandorą, nes aš esu VIEŠPATS, jų Dievas. 45 Bet aš atsiminsiu jų labui sandorą su jų protėviais, kuriuos aš išvedžiau iš Egipto žemės tautų akyse, kad būčiau jų Dievas: aš esu VIEŠPATS“. 46 [i6]Tokie yra įstatai, įsakai ir nurodymai, kuriuos VIEŠPATS padarė tarp savęs ir izraeliečių per Mozę ant Sinajaus kalno. |
