Šabo metai

^1 [i1]VIEŠPATS kalbėjo Mozei ant Sinajaus kalno, tardamas: ² „Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Kai ateisite į kraštą, kurį aš jums duodu, tas kraštas turės švęsti šabą^[i2] VIEŠPAČIUI. ³ Šešerius metus sėsi savo lauką ir šešerius metus genėsi savo vynuogyną ir nuimsi jų derlių, ⁴ bet septintais metais turės būti žemei visiško poilsio šabas – šabas VIEŠPAČIUI: savo lauko tu nesėsi ir savo vynuogyno negenėsi. ⁵ Tada nepjausi jokių savaime išaugusių javų, nenuimsi vynuogių nuo neapgenėto vynmedžio – septintieji bus žemei visiško poilsio metai. ⁶ Bet jūs galite valgyti, ką žemė išaugina savo šabo metu – tu, tavo vergai ir vergės, tavo samdiniai ir įnamiai. ⁷ Ir tavo galvijams bei laukiniams krašto gyvuliams, ką žemė savaime išaugina, bus maistu“.

Jubiliejaus metai

^8 [i3]„Atskaičiuosi septynias metų savaites, septynis kartus septynerius metus taip, kad septynerių metų savaitės sudarytų keturiasdešimt devynerius metus. ⁹ Tada, septintojo mėnesio dešimtą dieną, skardžiai pūsi ragą – Permaldavimo dieną jūsų rago gaudesys teaidi visame jūsų krašte. ¹⁰ Švęsite penkiasdešimtuosius metus ir paskelbsite laisvę krašte visiems jo gyventojams. Tai bus jums jubiliejaus metai: sugrįšite kiekvienas jūsų prie savo nuosavybės ir kiekvienas jūsų į savo šeimą. ¹¹ Tie penkiasdešimtieji bus jums jubiliejaus metai: nesėsite, nepjausite jokių savaime išaugusių javų, nenurinksite vynuogių nuo neapgenėtų vynmedžių, ¹² nes jie yra jubiliejaus metai. Jums bus jie šventi: galite valgyti tik tai, ką išaugina pati dirva.

¹³ Taigi šiais jubiliejaus metais sugrįšite kiekvienas iš jūsų į savo nuosavybę. ¹⁴ Parduodami nuosavybę artimui ar pirkdami ką iš artimo, nedarykite vienas kitam skriaudos. ¹⁵ Pirkdamas iš savo artimo, mokėsi tik už metus nuo praėjusio jubiliejaus; parduodamas tau artimas prašys iš tavęs tik už likusius derliaus metus. ¹⁶ Kuo daugiau tokių metų, tuo didesnę kainą mokėsi; kuo mažiau tokių metų, tuo mažesnė kaina, nes iš tikrųjų jis parduoda tau tik derlių skaičių. ¹⁷ Nedarykite vienas kitam skriaudos, bet bijosi savo Dievo, nes aš, VIEŠPATS, esu jūsų Dievas.

¹⁸ Laikykitės mano įstatų ir vykdykite mano įsakus, kad galėtumėte krašte saugiai gyventi. ¹⁹ Žemė duos savo vaisių, – būsite sotūs ir gyvensite jame be rūpesčio. ²⁰ O jeigu klaustumėte: 'Ką valgysime septintaisiais metais, jei nesėsime ir nenuimsime savo derliaus?' ²¹ Aš suteiksiu jums tokią palaimą šeštaisiais metais, kad jie duos derliaus trejiems metams. ²² Sėjos metu aštuntaisiais metais valgysite iš senojo derliaus. Net iki devintųjų metų iš senojo derliaus valgysite, kol bus nuimtas derlius“.

Nuosavybės atpirkimas

²³ „Žemė nebus parduodama visam laikui, nes žemė yra mano, o jūs esate ateiviai, tapę mano įnamiais. ²⁴ Todėl krašte, kurį jūs valdote, turite leisti atpirkti žemę.

^25 [i4]Jei kas nors iš tavo giminių patektų į skurdą ir parduotų savo nuosavybės dalį, tada jo artimiausias giminaitis turi ateiti ir atpirkti, ką giminaitis buvo pardavęs. ²⁶ O jei žmogus neturėtų artimiausio giminaičio jo žemei atpirkti, bet vėliau pats prasigyventų ir turėtų iš ko tai padaryti, ²⁷ jis turi apskaičiuoti metus nuo jos pardavimo, sugrąžinti skirtumą žmogui, kuriam ji buvo parduota, ir susigrąžinti savo nuosavybę. ²⁸ Tačiau jei neturi iš ko ją atgauti, kas buvo parduota, liks pirkėjo rankose iki jubiliejaus metų. Jubiliejaus metais nuosavybė turi būti perduota, ir jis sugrįš į savo nuosavybę.

²⁹ Jei kas nors parduotų namus mieste su mūro sienomis, jie gali būti atpirkti, kol nėra pasibaigę metai nuo jų pardavimo, – atpirkimo teisė galios vienerius metus. ³⁰ Jei jie nebūtų atpirkti iki pilnų metų pabaigos, namai mieste su mūro sienomis priklausys visam laikui pirkėjui ir jo palikuonims – jubiliejaus metais jie nebus perduoti. ³¹ Bet namai kaimuose, kurių nesupa mūro sienos, bus laikomi kaip atviri laukai. Jie gali būti atpirkti; jie turi būti perduoti jubiliejaus metais.

³² Levitų miestuose levitai turės amžinai atpirkimo teisę namų, esančių jų miestuose. ³³ Kiekvieni levitų namai jų miestuose, buvę parduoti ir neatpirkti, bus perduoti savininkui jubiliejaus metais, nes namai levitų miestuose yra jų paveldima nuosavybė tarp izraeliečių. ³⁴ Bet dirvos aplink jų miestus negali būti parduodamos, nes jos yra jų amžina nuosavybė“.

Paskolos vargšams

³⁵ „Jei kas nors iš tavo giminių patektų į skurdą ir taptų tavo išlaikytiniu, turėsi jį paremti. Tegyvena jis su tavimi kaip ateivis ar įnamis. ³⁶ Nereikalauk iš jo iš anksto palūkanų už paskolą ir neišnaudok, bet bijok savo Dievo. Leisk jam gyventi savo namuose kaip broliui. ³⁷ Neskolinsi jam pinigų už palūkanas, neimsi iš jo brangiau už maistą. ³⁸ Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės duoti jums Kanaano žemę ir būti jūsų Dievas“.

Vergų išlaisvinimas

³⁹ „Jei kas nors iš tavo išlaikytinių taip nuskurstų, kad jis tau parsiduotų, nepadaryk jo savo vergu. ⁴⁰ Tebūna jis pas tave kaip samdinys ar įnamis. Jis dirbs pas tave tik iki jubiliejaus metų. ⁴¹ Tada jis paliks tave – jis ir jo vaikai – ir sugrįš į savo šeimą ir atgaus savo protėvių nuosavybę, ⁴² nes jie mano tarnai, kuriuos aš išvedžiau iš Egipto žemės. Jie nebus parduodami, kaip yra parduodami vergai. ⁴³ Nejosi jam šiurkščiai ant sprando, bet bijosi savo Dievo. ⁴⁴ Vergą ar vergę gali laikyti, tik jei vergus nusipirksi iš kaimyninių tautų. ⁴⁵ Galite jų nusipirkti ir iš ateivių, gyvenančių su jumis, bei iš jų palikuonių, gimusių ir užaugusių jūsų krašte. Tokie vergai bus jūsų nuosavybė. ⁴⁶ Galite juos palikti savo vaikams kaip paveldimą nuosavybę, padarydami juos amžinais vergais. Su jais galite elgtis kaip su vergais. Bet savo tautiečiams izraeliečiams nė vienas nejos šiurkščiai ant sprando.

⁴⁷ Jei ateivis ar įnamis, gyvenantis su tavimi, praturtėtų, o kuris nors iš tavo tautiečių, būdamas skurde, taptų jo išlaikytiniu ir parsiduotų su tavimi gyvenančiam ateiviui ar ateivio šeimos palikuoniui, ⁴⁸ jis net tada, kai bus save pardavęs, turės atpirkimo teisę. Jį gali atpirkti ir bet kuris iš jo brolių ⁴⁹ arba gali jį atpirkti jo dėdė ar jo dėdės sūnus, arba gali jį atpirkti bet kuris artimas giminaitis iš jo klano, o jei jis praturtėtų, gali pats save atpirkti. ⁵⁰ Su savo pirkėju apskaičiuos metų skaičių nuo metų, kai jis ateiviui parsidavė, iki jubiliejaus metų. Pirkimo kaina bus padalyta iš metų skaičiaus: laikas, kurį jis praleido pas savininką, bus įkainotas pagal samdinio laiką. ⁵¹ Kuo daugiau bus metų iki jubiliejaus, tuo didesnę pirkimo kainą jis turės grąžinti kaip atpirkimą; ⁵² ir kuo mažiau metų bus likę iki jubiliejaus metų, tuo daugiau jis turės savo sąskaitoje: už savo atpirkimą jis mokės pagal apskaičiuotą metų skaičių. ⁵³ Ateivis elgsis su juo kaip su metams pasamdytu tarnu, ir jam ant sprando tavo akyse šiurkščiai nejos. ⁵⁴ O jeigu nebus atpirktas nė vienu iš šių būdų, jubiliejaus metais jis ir jo vaikai bus išlaisvinti, ⁵⁵ nes izraeliečiai yra mano tarnai, kuriuos išvedžiau iš Egipto žemės. Aš, VIEŠPATS, jūsų Dievas“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>