| Koh 9 | 1 Iš[i1] tikrųjų, svarstydamas visa tai širdimi, supratau, kad net teisiųjų ir išmintingųjų darbai yra Dievo rankoje. Ar tai yra meilė, ar tai yra neapykanta,[i2] žmogus nepajėgia suprasti! 2 Juk toks pat likimas ištinka visus: teisųjį ir nedorėlį, gerąjį ir blogąjį, švarųjį apeigoms ir nešvarųjį, atnašaujantį auką ir neatnašaujantį aukos. Kaip dorąjį, taip ir nusidėjėlį, kaip žmogų, kuris prisiekia, taip ir žmogų, kuris bijo prisiekti. 3 Tarp blogybių, vykstančių po saule, užvis blogiausia yra tai, kad toks pat likimas ištinka visus. Vadinasi, žmonių širdis yra kupina nedorumo ir, kolei jie gyvi, kvailystė tyko jų širdyje, o paskui jie nueina pas mirusiuosius! 4 Iš tikrųjų, juk žmogus gyvųjų draugėje turi viltį: verčiau būti gyvu šunimi, negu negyvu liūtu! 5 Juk gyvieji žino, kad jie turės mirti, o mirusieji nebežino nieko. Nebėra jiems daugiau atlygio, net jų atminimas yra užmirštas. 6 Jų meilė, jų neapykanta, jų pavydas jau seniai pradingo. Niekad daugiau jie nebeturės dalies tame, kas vyksta po saule. 7 Taigi eikš, su džiaugsmu valgyk savo duoną ir linksma širdimi gerk savo vyną, nes Dievas jau seniai patvirtino, ką darai. 8 Tebūna tavo drabužiai visuomet šviežiai išplauti, tenestokoja tavo galva kvapaus aliejaus! 9 Mėgaukis gyvenimu su žmona, kurią myli, per visas savo trapaus gyvenimo dienas, kurias jis tau po saule suteikia, – per visas savo trapias dienas! Tai yra tavo dalis gyvenime ir tame triūse, kuriuo triūsi po saule. 10 Visa, ką tik tavo ranka imasi daryti, daryk visomis jėgomis, nes nebus jokios veiklos, jokių sumanymų, jokio žinojimo, jokios išminties Šeole, į kurį esi pakeliui. 11 Be to, pastebėjau po saule, kad greitieji ne visuomet laimi lenktynes, narsuoliai ne visuomet nugali kovoje, išmintingieji ne visuomet užsidirba sau pragyvenimą, gudrieji ne visuomet tampa turtingi ir mokytieji ne visuomet įgyja palankumą, nes nesėkmės metas ištinka juos visus. 12 Mat žmogus savo nesėkmės[i3] meto net žinoti negali. Tarsi žuvis, pagauta lemtingu tinklu, tarsi paukščiai, patekę į kilpas, taip mirtingieji būna pagauti nesėkmės, kai ji staiga juos užklumpa. 13 Be to, mačiau po saule ir šį išminties atvejį. Man jis pasirodė labai reikšmingas. 14 Buvo vienas mažas miestas. Nedaug jame tebuvo gyventojų. Jo užpulti atžygiavo galingas karalius. Pastatęs aukštus apgulos bokštus, jį apsupo. 15 Tame mieste gyveno beturtis išminčius. Savo išmintimi jis išgelbėjo miestą. Bet vėliau šio beturčio žmogaus niekas neatsiminė. 16 Tad tariau: „Išmintis yra veiksmingesnė už pliką jėgą, tačiau beturčio žmogaus išmintis nėra vertinama ir jo žodžių nepaisoma“. 17 Išmintingo ramiai tartų žodžių mieliau paisoma, negu kvailių valdovo riksmo! 18 Išmintis yra vertesnė už karo ginklus, bet vienui vienas sukčius daug gera sugadina. |
