1 Viena[i1] negyva musė gali sugadinti kvepalų dirbėjo tepalą! Maža kvailystė nusveria išmintį ir pagarbą. 2 Išmintingo žmogaus širdis veda jį į dešinę, o kvailojo į kairę.[i2] 3 Kvailasis ir kelyje būdamas stokoja nuovokos,[i3] nes skelbia visiems be išimties, kad jis kvailas. 4 Jei sukiltų ant tavęs valdovo pyktis, nepasitrauk iš savo vietos,[i4] nes, pykčiui aprimus, atleidžiamos didelės kaltės. 5 [i5]Mačiau po saule kitą blogį tarsi klaidą, kylančią iš paties valdovo: 6 kvailystė iškelta į daugį aukštų vietų, o turtingieji turi ant žemų krėslų sėdėti. 7 Mačiau raitų vergų, o didžiūnų einant pėsčiomis, tarsi jie būtų vergai. 8 Kas kasa duobę, įpuls į ją; kas ardo akmeninę tvorą, tą įgels gyvatė. 9 Kas skaldo akmenis, tą jie sužeis; kas kerta rąstus, tam jie sukels pavojų. 10 Jei kirvis būtų atšipęs ir žmogus prieš tai jo nepagaląstų, reikėtų įtempti jėgas. Išmintis padeda pelnyti sėkmę. 11 Jei gyvatė įgelia dėl to, kad ji nebuvo apkerėta, tuomet nėra jokios naudos gyvatės kerėtojui. 12 Išmintingo žmogaus žodžiai laimi jam palankumą, o ką kvailasis sako, tai jį pražudo. 13 Jo žodžiai prasideda nesąmone, o jo šneka baigiasi visiška kvailyste. 14 Kvailasis daugiažodžiauja! Niekas nežino, ką ateitis atneš, ar gali bent vienas kitam pasakyti, kas po jo įvyks? 15 [i6]Kvailojo triūsas taip jį nuvargina, kad jis net nebežino, kaip nueiti į miestą. 16 Vargas tau, šalie, kurios karalius yra jauniklis, kurios didžiūnai pradeda puotauti ryto metą! 17 Laiminga tu, šalie, kurios karalius yra iš kilmingųjų, kurios didžiūnai puotauja tinkamu laiku santūriai, ne kaip girtuokliai! 18 Dėl tingumo įlinksta sijos, dėl tingių rankų laša į trobą. 19 Puota keliama pramogai, vynas daro gyvenimą linksmesnį, bet pinigai visur praverčia. 20 Net tarp savo artimųjų neniekink karaliaus, net savo miegamajame nekeik turtuolio, nes padangių paukščiai gali nunešti tavo balsą, sparnuotis gali pasakyti, ką tu šnekėjai. | 
