Žmogaus triūsas beprasmis 2 [i2]Rūkų rūkas! – sako Koheletas. – Rūkų rūkas! Viskas yra rūkas! 3 Kokia nauda žmogui iš viso jo sunkaus triūso, kuriuo jis triūsia po saule?[i3] 4 Viena karta nueina, kita ateina, bet žemė amžinai ta pati lieka. 5 Saulė teka ir saulė leidžiasi, skubėdama į vietą, iš kurios pateka. 6 Vėjas pučia į pietus, paskui sukasi šiaurės link. Sukasi ir sukasi vėjas, vis grįždamas į tą patį suktinį. 7 Visos upės nuolat teka į jūrą, tačiau jūra niekad nėra pilna. Į vietą, iš kurios išteka, upės vėl nuteka. 8 Visi dalykai yra labiau varginantys, negu žmogus gali apie juos pasakyti. Akis žiūrėdama nepasisotina, ausis girdėdama neprisipildo. 9 Kas buvo, vėl bus; kas įvyko, vėl įvyks. Po saule nėra nieko nauja! 10 Kartais yra dalykas, apie kurį sakoma: „Žiūrėk, tai šis tas nauja!“ Betgi tas dalykas jau buvo šimtmečiais prieš mus. 11 Kaip dabar neatsimenama buvusių dalykų, taip pat ateities dienomis būsiančių dalykų[i4] neatsimins vėliau gyvensiantys žmonės. | 
