BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 09 29 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jobo knygaSkyrius: 7

 Jobo knyga
  
Job 7

1 [i1]„Argi žmogaus gyvenimas žemėje nėra sunki tarnystė?[i2]

Argi žmogaus dienos nėra kaip samdinio dienos?

2 Tarsi vergas jis trokšta pavėsio,

tarsi samdinys jis nesulaukia savo atlygio.

3 Man paskirti mėnesiai, kupini nusivylimo,

mano dalia naktys, pilnos širdgėlos.

4 Guldamas aš klausiu: 'Kada atsikelsiu?'

Bet naktis ilga,

ligi aušros neramiai vartausi.

6 Mano dienos eiklesnės už audėjo šaudyklę,

be vilties jos skuba į savo galą.

7 [i3]Neužmiršk, {Dieve}, kad mano gyvenimas tik vėjas;

niekada daugiau nebematysiu laimės.

  
Išnašos:
1Job 7,1-7,6: Pavyzdinis sunkaus mirtingųjų, ypač Jobo, gyvenimo aprašas.
2Job 7,1: ... sunki tarnystė: karinis apmokymas, lažas.
3Job 7,7: Jobas kreipiasi tiesiog į Dievą. Jo bičiuliai to niekad nedaro. Jie pasitenkina savo kalbomis kreipdamiesi į Jobą. Jobas šaukiasi Dievo užuojautos, duodamas suprasti, kad Dievas ateis į pagalbą tik pavėluotai: manęs jau nebus (8-oji eilutė). Pareiškimas apie Šeolą – mirusiųjų buveinę, kitur pakartotas (žr. Job 10,21-22), yra aiški nuoroda, kad Jobui nėra svetima palaiminto nemirtingumo idėja (žr. Job 14,7-22).
4Job 7,12: Užuomina apie pirmykštį chaosą – baisų vandenyną, Dievo apvaldytą kuriant Visatą. Jeigu Jobas būtų Jūra ar Slibinas, jis galėtų suvokti Dievo visagalybės gelmes. Jobas tėra tik rūkas (žr. 16-ąją eilutę).
5Job 7,12-7,21: Jobas kalba ne savo bičiuliams, bet Dievui.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 7