Tik kenčiantis žino savo širdgėlą 1 [i1]Tada Jobas atsakė. Jis tarė: 2 „Ak, kad mano širdgėla būtų pasverta ir visa mano neganda padėta ant svarstyklių! 3 Juk jos nusvertų jūros smiltis; užtat mano žodžiai buvo aštrūs. 4 Juk Visagalio strėlės susmigusios į mane, mano dvasia čiulpia jų nuodus, Dievo šiurpulys krečia mane. 5 [i2]Argi mykia laukinis asilas, turėdamas žolės? Argi baubia jautis, turėdamas pašaro? 6 Argi valgo kas nesūdytą ir prėską valgį? Argi turi skonį dedešvos sunka? 7 Toks maistas man koktus; jis tarsi maistas ligonio. 8 O, kad mano prašymas būtų patenkintas ir Dievas suteiktų, ko trokštu! 9 Net jeigu patiktų Dievui mane sutrinti, duoti laisvę savo rankai ir mane nušluoti, 10 tai būtų man paguoda! Džiaugčiausi net veriančiu skausmu, nes neatmečiau Šventojo žodžių. 11 Ar turėsiu tiek jėgų, kad galėčiau pakelti? Ar ilgai man užteks kantrybės? 12 Nejau mano jėgos yra akmens stiprumo, o mano trapi prigimtis žalvario? 13 Iš tikrųjų pats sau padėt negaliu; man atimtos visos išgalės. 14 [i3]Šitokios bėdos ištiktam man reikia ištikimų bičiulių – ar būčiau atmetęs Visagalio baimę, ar ne. 15 Bet mano bičiuliai nuvilia mane kaip srovės, išdžiūstančios per sausrą. 16 Tirpstančio sniego ir ledų jos būna prigrūstos, 17 bet kaitrai užėjus jos pranyksta – kai karšta, jos pasitraukia iš savo vietos. 18 Karavanai suka iš kelio jų ieškodami, klajoja ir pražūva dykumoje. 19 Temos[i4] karavanai jų ieško, vilkstinės iš Šebos[i5] viliasi. 20 Bet jie nusivilia, tuščiai tikėta, pasiekia tas vietas ir apstulbsta. 21 Juk dabar man tokie esate: pamatėte mano negandą ir išsigandote. 22 Argi prašiau: 'Duokite man dovaną'? Ar: 'Duokite iš savo turtų kyšį už mane'? 23 Ar: 'Išgelbėkite mane iš priešo rankos'? Ar: 'Išpirkite mane iš engėjų nagų'? 24 [i7]Mokykite mane, aš tylėsiu, parodykite man, kur mano suklysta. 25 Kokie įtaigūs yra tiesūs žodžiai! Bet ką reiškia jūsų įrodinėjimas? 26 Argi jūs neprasimanote tuščių žodžių įrodinėjimams ir nelaikote bevilčio žmogaus žodžių tauškalais? 27 Jūs net kaulelius numestumėte dėl našlaičio ir parduotumėte savąjį bičiulį. 28 Betgi nūn malonėkite pažvelgti į mane, į akis jums nemeluosiu. 29 Prašyčiau pasvarstyti, tenebūna neteisybės; apsvarstykite, aš vis dar tebesu teisus! 30 Ar ant mano liežuvio yra neteisybė? Ar neatskiriu nelaimės, kai ją patiriu?“ | 
