1 [i1]„Argi žmogaus gyvenimas žemėje nėra sunki tarnystė?[i2] Argi žmogaus dienos nėra kaip samdinio dienos? 2 Tarsi vergas jis trokšta pavėsio, tarsi samdinys jis nesulaukia savo atlygio. 3 Man paskirti mėnesiai, kupini nusivylimo, mano dalia naktys, pilnos širdgėlos. 4 Guldamas aš klausiu: 'Kada atsikelsiu?' Bet naktis ilga, ligi aušros neramiai vartausi. 6 Mano dienos eiklesnės už audėjo šaudyklę, be vilties jos skuba į savo galą. 7 [i3]Neužmiršk, {Dieve}, kad mano gyvenimas tik vėjas; niekada daugiau nebematysiu laimės. |