BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 28 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jobo knygaSkyrius: 7

 Jobo knyga
  
Job 7

1 [i1]„Argi žmogaus gyvenimas žemėje nėra sunki tarnystė?[i2]

Argi žmogaus dienos nėra kaip samdinio dienos?

2 Tarsi vergas jis trokšta pavėsio,

tarsi samdinys jis nesulaukia savo atlygio.

3 Man paskirti mėnesiai, kupini nusivylimo,

mano dalia naktys, pilnos širdgėlos.

4 Guldamas aš klausiu: 'Kada atsikelsiu?'

Bet naktis ilga,

ligi aušros neramiai vartausi.

5 Mano kūną ėda kirmėlės ir purvas,

mano oda pleišėja, pūliuoja.

6 Mano dienos eiklesnės už audėjo šaudyklę,

be vilties jos skuba į savo galą.

7 [i3]Neužmiršk, {Dieve}, kad mano gyvenimas tik vėjas;

niekada daugiau nebematysiu laimės.

8 Akis, stebinti mane, manęs nebematys;

tavoji akis ieškos manęs, o manęs jau nebebus.

9 Kaip debesis pamažu plaukia ir pranyksta,

taip žengiantis žemyn į Šeolą niekad nebegrįžta.

10 Į savo buveinę jis nebesugrįš,

jo namai daugiau jo nebepažins.

11 Užtat negaliu leisti savo burnai tylėti:

kalbėsiu iš dvasios skausmo,

skųsiuos iš gyvasties kartėlio.

12 [i4][i5]Argi aš Jūra, argi aš Jūros pabaisa,

kad tu pastatei prie manęs sargybą?

13 Kai pagalvoju: 'Mano lova mane paguos,

mano guolis pasidalys su manimi skausmu', –

14 tuomet gąsdini mane sapnais

ir man klaiką sukeli regėjimais,

15 idant geriau rinkčiausi pasmaugimą ir mirtį,

negu šiuos griaučius.

16 Daugiau nebegaliu! Juk amžinai negyvensiu!

Pasitrauk tad nuo manęs,

nes mano dienos tik rūkas.

17 Kas yra žmogus, kad jį taip aukštini?

Kodėl kreipi į jį savo akį?

18 Kasdien jį lankai,

kas akimirką jį bandai!

19 Kaip ilgai nenuleisi akių nuo manęs

ir nuo manęs neatstosi,

kol nurysiu savo seiles?

20 Jei ir nusidėjau,

ką tau padariau, žmogaus sarge?

Kodėl pasirinkai mane savo taikiniu?

Kodėl pasidariau tau našta?

21 Kodėl neatleidi mano nusižengimo

ir nepanaikini mano kaltės?

Juk netrukus gulėsiu dulkėse,

manęs ieškosi, bet manęs nebebus“.

  
Išnašos:
1Job 7,1-7,6: Pavyzdinis sunkaus mirtingųjų, ypač Jobo, gyvenimo aprašas.
2Job 7,1: ... sunki tarnystė: karinis apmokymas, lažas.
3Job 7,7: Jobas kreipiasi tiesiog į Dievą. Jo bičiuliai to niekad nedaro. Jie pasitenkina savo kalbomis kreipdamiesi į Jobą. Jobas šaukiasi Dievo užuojautos, duodamas suprasti, kad Dievas ateis į pagalbą tik pavėluotai: manęs jau nebus (8-oji eilutė). Pareiškimas apie Šeolą – mirusiųjų buveinę, kitur pakartotas (žr. Job 10,21-22), yra aiški nuoroda, kad Jobui nėra svetima palaiminto nemirtingumo idėja (žr. Job 14,7-22).
4Job 7,12: Užuomina apie pirmykštį chaosą – baisų vandenyną, Dievo apvaldytą kuriant Visatą. Jeigu Jobas būtų Jūra ar Slibinas, jis galėtų suvokti Dievo visagalybės gelmes. Jobas tėra tik rūkas (žr. 16-ąją eilutę).
5Job 7,12-7,21: Jobas kalba ne savo bičiuliams, bet Dievui.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 7