Jobas atšaukia savo žodžius 1 Tada Jobas, atsakydamas VIEŠPAČIUI, tarė: 2 [i1]„Žinau, kad tu gali visa padaryti; ką tik užsimoji, tu gali įvykdyti. 3 'Kas yra tasai, kuris temdo {mano} užmojį, kalbėdamas be supratimo?' Iš tikrųjų kalbėjau apie tai, ko nesupratau, apie dalykus, pranokstančius mane savo nuostabumu, kurių nežinojau. 5 Buvau girdėjęs gandus apie tave, bet dabar mano akys regi tave; 6 todėl aš gėdinuos visko, ką esu pasakęs, ir atgailauju dulkėse ir pelenuose“. 12 VIEŠPATS laimino vėlesnįjį Jobo gyvenimą labiau negu jo pradžią. Jobas turėjo keturiolika tūkstančių avių, šešis tūkstančius kupranugarių, tūkstantį jungų jaučių ir tūkstantį asilių. 13 Jis turėjo taip pat septynis sūnus ir tris dukteris. 14 [i6]Pirmąją pavadino Jemima, antrąją Kezija ir trečiąją Keren-Kapucha. 15 Visoje šalyje nebuvo gražesnių moterų už Jobo dukteris. Jų tėvas davė joms paveldą lygiai su broliais.[i7] 16 Iš viso Jobas gyveno dar šimtą keturiasdešimt metų,[i8] matė savo sūnus ir savo vaikaičius iki ketvirtos kartos. | 
