1 [i1]Tada VIEŠPATS kreipėsi į Jobą iš audros. Jis tarė: 12 Argi kada nors savo gyvenime esi įsakęs, kad aušra ateitų ir diena prasidėtų? 13 Argi esi įsakęs, kad aušra paimtų žemę už kampų ir iškratytų iš jos nedorėlius? 14 Žemė pakeičiama kaip molis po antspaudu ir nudažoma, tarsi būtų drabužis. 15 Nedorėliai nustoja savo šviesos, palūžta pakeltoji ranka. 16 Argi esi įėjęs į jūros šaltinius, vaikščiojęs po bedugnės gelmes? 17 Argi buvo tau atvertos mirties durys, ar matei Šeolo vartus? 18 Argi išmatavai žemės plotą? Jeigu visa tai žinai, – pasakyk man! 19 Kuris kelias veda į šviesos buveinę, kur yra tamsos vieta, 20 kad galėtumei nuvesti jas į jųjų valdas ir parodyti joms takus į jų namus? 21 [i4]Tikrai tu žinai, nes ten kadaise gimei, ir tavo metų skaičius apstus! |