¹ Tada Elifazas Temanietis atsakė. Jis tarė:

² „Argi gali žmogus būti Dievui naudingas?

Žinoma, išmintingas žmogus gali būti naudingas pats sau.

³ Ką Visagalis gauna, jei tu teisus,

kokia jam nauda, jei tu gyveni be priekaištų?

⁴ Argi jis už tavo pamaldumą tave kaltina

ir stoja prieš tave į teismą?

⁵ Argi ne dėl to, kad didelis tavo nedorumas,

kad tavo nuodėmėms nėra galo?

^6 [i1]Juk tu neteisingai pasilaikydavai savo brolių užstatą,

palikdavai juos nuogus, nuvilkdavai jų drabužius.

⁷ Pavargusiam neduodavai vandens atsigerti,

išalkusiam atsisakydavai duoti duonos.

⁸ Tarsi stipriajam priklausytų žemė

ir tik išrinktieji joje tegyventų!

⁹ Išvarydavai našles tuščiomis rankomis,

atstumdavai našlaičių rankas.

¹⁰ Užtat spąstai ir tyko tave iš visų pusių,

žlugdo tave ūmus klaikas,

¹¹ ar tokia tamsa, kad negali matyti,

ir potvynis tave skandina.

^12 [i2]Argi Dievas negyvena dangaus aukštybėse?

Pažvelk į aukščiausias žvaigždes, kokios jos didingos!

¹³ O tu sakai: 'Ką Dievas gali žinoti?

Jį slepia tamsus debesis, kaip jis gali mus teisti?

¹⁴ Debesys jį taip dengia, kad jis nebemato

ir vaikšto jis ant dangaus skliauto'.

¹⁵ Argi laikysies senojo kelio,

kurį nedori vyrai pramynė?

¹⁶ Pirma laiko juos pagavo mirtis,

tarsi potvynis nunešė pastatą.

¹⁷ Dievui jie sakė: 'Atstok nuo mūsų!'

ir: 'Ką gali Visagalis mums padaryti?'

¹⁸ Tačiau jis pripildė jų namus gėrybių!

{Nedorėlių galvosena mane atstumia!}

¹⁹ Teisieji, tai matydami, džiaugiasi;

nekaltieji iš jų tyčiojasi:

²⁰ 'Iš tikrųjų jų turtai sunaikinti,

o liekanas prarijo ugnis'.

²¹ Taikykis su Dievu ir būk ramus;

taigi sulauksi gero.

²² Priimk pamokymą iš jo lūpų

ir dėkis jo žodžius į širdį.

²³ Sugrįžk nusižeminęs pas Visagalį,

pašalink neteisingumą iš savo palapinių,

²⁴ elkis su auksu kaip su dulkėmis

ir su Ofyro^[i3] auksu kaip su upės vagos akmenėliais.

²⁵ Tebūna Visagalis tavo auksas,

tebūna jis tau brangus sidabras!

²⁶ Tada džiūgausi Visagalyje

ir pakelsi veidą į Dievą.

²⁷ Kai jam melsiesi, jis tave išklausys,

ir savo įžadus įvykdysi.

²⁸ Ką nuspręsi daryti, įvyks, –

tavo takas bus apšviestas.

²⁹ Juk Dievas pažemina išdidžiuosius,

bet išgelbsti kukliuosius.

³⁰ Netgi kaltąjį jis išgelbės;

dėl jo rankų švarumo jis bus išgelbėtas“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>