1 [i1]ada Jobas atsakė. Jis tarė: 2 „Dėkitės į širdį mano žodžius, ir tebūna tai jūsų paguoda man. 3 Kai kalbu, pakęskite mane, kai pakalbėsiu, galėsite tyčiotis! 4 Argi mano skundas nukreiptas prieš žmogų? Kodėl neturėtų trūkti man kantrybės? 5 Pažvelkite į mane ir apstulbkite, užsiimkite rankomis sau burną! 6 Kai apie tai pagalvoju, išsigąstu; drebulys nupurto mano kūną. 7 Kodėl nedorėliai ilgai gyvena, sulaukia žilos senatvės ir tampa galingi? 8 Jų vaikai įsikuria jiems gyviems esant ir mato savo vaikų vaikus. 9 Jų namai yra saugūs, be baimės; Dievo rykštė jų neištinka. 10 Jų jautis užlipa ir apvaisina, karvės atsiveda ir neišsimeta. 11 Savo mažylius jie siunčia bėgioti kaip avių kaimenę; jų vaikai šoka, 12 dainuoja pritariant būgneliui su žvangučiais ir lyrai, linksminasi aidint fleitos garsams. 13 Nedorėliai užbaigia savo dienas gerovėje ir į Šeolą nužengia ramybėje. 14 Dievui jie sako: 'Atstok nuo mūsų! Mes nenorime tavo kelių pažinti. 15 Kas yra Visagalis, kad jam tarnautume? Kokia iš to mums nauda, jeigu jam melsimės?' 16 Argi jų gerovė iš tikrųjų nėra jų rankose? Nedorėlių galvosena mane atstumia. 17 Ar dažnai atsitinka, kad nedorėlių lempa būtų užgesinta ar kad neganda juos ištiktų, ar supykęs Dievas juos kančia apdalytų? 18 Ar dažnai jie yra kaip šiaudai vėjyje ar kaip vėtros nešami pelai? 19 [i2]Sakote: 'Dievas savo bausmę jo sūnums tausoja'. Tebūna atmokėta jam pačiam, kad jis iš to pasimokytų! 20 Tepamato jo paties akys savo žūtį, tegeria jis pats Visagalio pykčio vaisius! 21 Juk kas jam rūpi jo namai po mirties, kai jo mėnesių skaičius bus pasibaigęs? 22 Argi gali kas nors pamokyti išminties Dievą – tą, kuris teisia iš tokių aukštybių. 23 Vienas žmogus miršta pilnas jėgų, visiškai ramus ir saugus; 24 jo šlaunys aptekusios taukais, o smegenų kaulai švieži. 25 Kitas žmogus miršta apkartęs, niekad laimės neparagavęs. 26 Jiedu drauge atgula į dulkes, ir kirmėlės abu juos apninka. 27 O, žinau jūsų mintis ir jūsų kėslus mane įskaudinti! 28 Juk sakote: 'Kur yra to didiko namai? Kur ta palapinė, kurioje nedorėlis gyveno?' 29 Argi niekad nesiteiravote keleivių, nejau netikite jų liudijimu, 30 kad nedoras žmogus negando dieną apsaugomas, pykčio dieną išvaduojamas? 31 Kas jį apkaltins į akis už jo elgesį, kas atmokės jam už jo darbus? 32 Jis nunešamas į kapines, budima prie jo kapo. 33 Lengvas jam slėnio žvirgždas, tūkstančiai eina laidotuvių eisenoje. 34 Kaip tad mane paguosite savo tauškalais? Jūsų atsakymai yra tik melo likučiai“. | 
