BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2016 08 25 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jobo knygaSkyrius: 1

 Jobo knyga
  
 A. PROLOGAS
  
Job 1

6 Tą dieną, kai dangiškieji gyvūnai[i5] suėjo tarnauti VIEŠPATIES akivaizdoje, su jais kartu atėjo ir Šėtonas.[i6] 7 VIEŠPATS Šėtoną užklausė: „Kur tu buvai?“ – „Klajojau po žemę, – atsakė VIEŠPAČIUI Šėtonas, – ėjau joje sargybą“. 8 VIEŠPATS tarė Šėtonui: „Ar atkreipei dėmesį į mano tarną Jobą? Juk kito kaip jis nėra žemėje! Tai žmogus be priekaištų ir doras, dievobaimingas ir šalinasi nuo pikto“. – 9 „Argi veltui Jobas bijo Dievo, – Šėtonas atsakė VIEŠPAČIUI. – 10 Argi neaptvėrei iš visų pusių tvora apie jį patį, apie jo namus ir apie viską, ką tik jis turi? Tu palaiminai jo rankų darbą, ir jo galvijai padaugėjo žemėje. 11 Betgi tik ištiesk ranką ir tik paliesk, kas yra jo, tuomet, esu tikras, jis iškeiks tave į akis“. 12 VIEŠPATS tarė Šėtonui: „Štai visa, ką jis turi, yra tavo rankoje. Tik prieš jį patį rankos nepakelk!“ Šėtonas tad išėjo iš VIEŠPATIES akivaizdos.

Pirmasis Jobo išbandymas

13 Vieną dieną, kai jo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną savo vyriausiojo brolio namuose, 14 atbėgo pas Jobą pasiuntinys. „Jaučiai arė, o asilės ganėsi šalia jų ganykloje, – jis tarė, – 15 sabėjai[i7] juos užpuolė ir pagrobė. Tarnus kalaviju iškapojo. Tik aš vienas pabėgau tau pranešti“. 16 Dar tam nebaigus kalbėti, atskubėjo kitas pasiuntinys. „Dievo ugnis,[i8] – jis tarė, – krito iš dangaus, sudegino ir avis, ir piemenis, paversdama juos pelenais. Tik aš vienas pabėgau tau pranešti“. 17 Dar tam nebaigus kalbėti, atskubėjo kitas pasiuntinys. „Kaldėjai, – jis tarė, – trys jų būriai, užpuolė kupranugarius ir pagrobė juos. Tarnus išžudė kalaviju. Tik aš vienas pabėgau tau pranešti“. 18 Dar tam nebaigus kalbėti, atskubėjo kitas pasiuntinys ir pranešė: „Tavo sūnūs ir dukterys valgė ir gėrė vyną savo vyriausiojo brolio namuose, – jis tarė, – 19 tikėk manimi, atūžė iš dykumos baisi vėtra ir sukniuždino visas keturias namų kertes. Namai griuvo ant jaunųjų žmonių. Jie visi žuvo. Tik aš vienas pabėgau tau pranešti“.

20 Tada Jobas atsistojo, persiplėšė savo drabužius ir nusiskuto galvą.[i9] Puolęs kniūbsčia, 21 jis tarė:

„Nuogas išėjau iš motinos įsčių,

nuogas ten sugrįšiu;[i10]

VIEŠPATS davė, VIEŠPATS ir atėmė!

Tebūna pašlovintas VIEŠPATIES vardas!“

22 Nepaisydamas visko, Jobas nei nusidėjo, nei Dievui priekaištavo.

  
Išnašos:
1Job 1,1: ... Uzo šalyje: kur nors Edomo krašte ar Arabijoje.
2Job 1,1: Job{as}: retas vardas senovės semitinėje visuomenėje; savo pirmykšte prasme hebrajų kalboje jis ženklino priešą.
3Job 1,2-1,3: Gyvulių skaičiai pabrėžia didelę Jobo nuosavybę ir laimingą gyvenimą. Gerą sveikatą, turtus ir žmogaus išmintį hebrajai laikė raiškiu ženklu, kad Dievas tokį žmogų labai myli.
4Job 1,3: ... Rytuose: t. y. į rytus nuo Palestinos.
5Job 1,6: ... dangiškieji gyvūnai: angelai. Raidiškai – Dievo sūnūs. Dievas vaizduojamas karaliumi, darančiu priėmimą ir duodančiu audienciją. Dangiškieji gyvūnai priklauso Dievo dvarui ir tarybai.
6Job 1,6: ... Šėtonas: hebrajiškai HaSatan, t. y. žodis su skirtimi. Kai žodis Satan turi skirtį, jis nėra tikrinis vardas, bet reiškia priešgyną, arba kaltintoją (prokurorą!). Šiame tekste – antgamtinį šnipą. Šėtonas Jobo knygoje dar neturi vėlesnio judaizmo ar krikščionių šėtono ar velnio savybių. Jis yra vaizduojamas kaip Dievo dvaro ir tarnybos narys, dalyvauja su kitais tarnais posėdyje ir daro pranešimą apie savo pareigų atlikimą. Kai kurie Jobo knygos tyrinėtojai Šėtono ir jo pareigų vaizdavimą sieja su persų imperijos slaptąja tarnyba. Herodotas rašo, kad Persijos slaptoji policija buvo vadinama karaliaus akimis ir ausimis. Šėtonas, būdamas keliaujančiu slaptuoju agentu, buvo pasiruošęs skųsti bei kaltinti savo auką ir būti prokuroru.
7Job 1,15: ... sabėjai: arabų gentis iš pietinės Arabijos.
8Job 1,16: Dievo ugnis ... : žaibas.
9Job 1,20: ... perplėšė savo drabužius ir nusiskuto galvą: skausmo ar gedulo ženklai. Žr. Pr 37,34; Joz 7,6; 2 Sam 1,11; 3,31; Ez 9,3; Jer 7,29; 48,37; Ez 7,18.
10Job 1,21: ... nuogas sugrįšiu ten: t. y. į žemę. Motinos įsčios siejamos su motina žeme. Žr. Pr 2,7; Sir 40,1.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 1