| Jn 5 | Išgydymas Betzatoje 1 Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. 2 Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, žydiškai vadinama Betzata, turinti penkias stogines.[i1] 3 Jose gulėdavo daugybė ligonių – aklų, raišų, išsekusių.[i2] 5 (4) Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus. 6 Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“ 7 Ligonis atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats nueinu, kitas įlipa greičiau už mane“. 8 Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“ 9 Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti. Toji diena buvo šabas. 10 Todėl žydai užsipuolė išgydytąjį: „Šiandien šabas, tau negalima nešti gulto“. 11 Jis paaiškino: „Tas, kuris mane pagydė, man liepė: 'Imk savo gultą ir eik!'“ 12 Jie klausinėjo: „O kas tasai žmogus, kuris tau liepė: 'Imk ir eik'?“ 13 Išgydytasis nežinojo, kas jis, kadangi Jėzus buvo pasitraukęs dėl minios, susirinkusios toje vietoje. 14 Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: „Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų kas blogesnio!“ 15 Žmogus nuėjo ir pranešė žydams,[i3] kad jį išgydė Jėzus. Jėzaus ir dangaus Tėvas 16 Žydai dėl to ir persekiojo Jėzų, kad jis taip darydavo šabo dieną. |
