BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 23 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal JonąSkyrius: 6

 Evangelija pagal Joną
  
 ANTROSIOS VELYKOS
  
Jn 6

Duonos padauginimas

1 Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, arba Tiberiados, ežero. 2 Jį lydėjo didelė minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos jis darė ligoniams. 3 Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su mokiniais. 4 Artėjo žydų šventė Velykos. 5 Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia daugybė pas jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“ 6 Jis klausė mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs. 7 Pilypas jam atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent po gabalėlį“. 8 Vienas iš mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, jam pasakė: 9 „Čia yra berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!“ 10 Jėzus tarė: „Susodinkite žmones!“ Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų.[i1] 11 Tada Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo padėkos maldą ir davė išdalyti visiems ten sėdintiems; taip pat ir žuvų, kiek kas norėjo. 12 Kai žmonės pavalgė, jis pasakė mokiniams: „Surinkite likusius kąsnelius, kad niekas nepražūtų“. 13 Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalėlių pripylė dvylika pintinių gabaliukų, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų. 14 Pamatę Jėzaus padarytą ženklą, žmonės sakė: „Jis tikrai yra tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį“. 15 O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.

Jėzus eina vandeniu

16 Atėjus vakarui, mokiniai nusileido prie ežero, 17 sulipo į valtį ir plaukė kitapus ežero, į Kafarnaumą. Jau sutemo, o Jėzus vis dar nebuvo grįžęs pas juos. 18 Ežeras bangavo, nes pūtė smarkus vėjas. 19 Nusiyrę nuo kranto dvidešimt penkias-trisdešimt stadijų,[i2] jie pamato Jėzų, einantį ežero paviršiumi ir besiartinantį prie valties. Jie išsigando. 20 O jis sako: „Tai aš. Nebijokite!“ 21 Jie norėjo jį pasiimti į valtį, bet valtis netrukus priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi.

Jėzus kalba apie gyvybės duoną

22 Minia, buvusi anoje pusėje, matė, kad ten tebuvo viena valtis ir kad Jėzus nebuvo įlipęs į valtį su mokiniais, o šie išplaukė vieni. 23 Rytojaus dieną iš Tiberiados atplaukė kitų valčių ir sustojo netoli tos vietos, kur žmonės buvo valgę Viešpaties palaimintos duonos. 24 Sužinoję, kad čia nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus. 25 Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?“ 26 O Jėzus prabilo į juos:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

jūs ieškote manęs ne todėl,

kad esate matę ženklų,

bet kad prisivalgėte duonos lig soties.

27 Plušėkite ne dėl žūvančio maisto,

bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui!

Jo duos jums Žmogaus Sūnus,

kurį Tėvas – Dievas savo

antspaudu yra pažymėjęs“.

28 Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“ 29 Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė“. 30 Jie dar klausė: „Tai kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi? 31 Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus“. 32 Tada Jėzus tarė:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

tai ne Mozė

davė jums duonos iš dangaus,

bet mano Tėvas

duoda jums iš dangaus tikrosios duonos.

33 Dievo duona nužengia iš dangaus

ir duoda pasauliui gyvybę“.[i3]

34 Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“ 35 Jėzus atsakė:

„Aš esu gyvybės duona!

Kas ateina pas mane,

niekuomet nebealks,

ir kas tiki mane,

niekuomet nebetrokš.

36 Bet aš jums jau sakiau:

jūs mane regėjote, ir netikite.

37 Visi, kuriuos man duoda Tėvas,

ateis pas mane,

ir ateinančio pas mane

aš neatstumsiu,

38 nes aš nužengiau iš dangaus

vykdyti ne savo valios,

bet valios to, kuris mane siuntė.

39 O mano Siuntėjo valia reikalauja,

kad nepražudyčiau nė vieno,

kuriuos jis man pavedė,

bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną.

40 Tokia mano Tėvo valia,

kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki jį,

turėtų amžinąjį gyvenimą;

todėl aš jį prikelsiu

paskutiniąją dieną“.

41 Tada žydai ėmė murmėti, kad jis pasakęs: „Aš duona, nužengusi iš dangaus“. 42 Jie sakė: „Argi jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi mes nepažįstame jo tėvo ir motinos? Kaip jis gali sakyti: 'Aš esu nužengęs iš dangaus'?“ 43 Jėzus jiems atsakė: „Liaukitės tarpusavyje murmėję!

44 Niekas negali ateiti pas mane,

jei mane pasiuntęs Tėvas

jo nepatraukia;

ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną.

45 Pranašų parašyta:

Ir bus visi mokomi Dievo.

Kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė,

ateina pas mane.

46 Bet tai nereiškia,

jog kas nors būtų Tėvą regėjęs;

tiktai kuris iš Dievo yra,

tas jį regėjo.

47 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą.

48 Aš esu gyvybės duona.

49 Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė.

50 O štai ši duona

yra nužengusi iš dangaus,

kad kas ją valgys, nemirtų.

51 Aš esu gyvoji duona,

nužengusi iš dangaus.

Kas valgys šią duoną –

gyvens per amžius.

Duona, kurią aš duosiu,

yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“.[i4]

52 Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ 53 O Jėzus jiems kalbėjo:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno

ir negersite jo kraujo,

neturėsite savyje gyvybės!

54 Kas valgo mano kūną

ir geria mano kraują,

tas turi amžinąjį gyvenimą,

ir aš jį prikelsiu

paskutiniąją dieną.

55 Mano kūnas tikrai yra valgis,

ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.

56 Kas valgo mano kūną

ir geria mano kraują,

tas pasilieka manyje, ir aš jame.

57 Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas

ir aš gyvenu per Tėvą,

taip ir tas, kuris mane valgo,

gyvens per mane.[i5]

58 Štai duona,

nužengusi iš dangaus!

Ji ne tokia,

kokią protėviai valgė ir mirė.

Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius“.

59 Visa tai jis paskelbė, mokydamas Kafarnaumo sinagogoje.

60 Tai išgirdę, daugelis jo mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“ 61 Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina? 62 O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?!

63 Dvasia teikia gyvybę,

o kūnas nieko neduoda.

Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau,

yra dvasia ir gyvenimas.

64 Bet kai kurie iš jūsų netiki“.

Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netiki, ir kas jį išduos. 65 Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo“.

66 Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo.

Petro išpažinimas

67 Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ 68 Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. 69 Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu – Dievo Šventasis“.[i6] 70 Jėzus jiems atsakė: „Argi ne aš išsirinkau jus, Dvylika? Tačiau ir tarp jūsų vienas yra velnias“. 71 Jis turėjo omenyje Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis, būtent vienas iš Dvylikos, turėjo jį išduoti.

  
Išnašos:
1Jn 6,10: Didelę dalį tos minios (5000 vyrų, neskaitant moterų ir vaikų) sudarė maldininkai, iš Galilėjos ir Galaunitės sričių keliaujantys Velykų šventėms į Jeruzalę.
2Jn 6,19: 1 stadija = 192 m, taigi apaštalai buvo nusiyrę 5 km su viršum.
3Jn 6,33: Gyvybę – antgamtinę gyvybę ir visa, ko reikia jai palaikyti.
4Jn 6,51: Mano kūnas už pasaulio gyvybę – mano kūnas, kurį aš paaukosiu, kad pasaulis turėtų dvasinę gyvybę.
5Jn 6,57: Gyvenu per Tėvą – gyvenu ta gyvybe, kurią gaunu iš Tėvo; gyvens per mane – gyvens ta gyvybe, kurią gaus iš manęs.
6Jn 6,69: Dievo Šventasis – Dievo Siųstasis, jam labai artimas = Dievo Sūnus.
  
Paralelinės vietos:
Jn 6,1-15: Mk 6,32-44;Lk 9,10-17;
Jn 6,16-21: Mt 14,22-33;Mk 6,45-52;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal JonąSkyrius: 6