BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 22 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal JonąSkyrius: 4

 Evangelija pagal Joną
  
Jn 4

Jėzus ir samariečiai

1 Sužinojęs, kad fariziejai išgirdo jį daugiau už Joną susilaukiant mokinių ir gausiau krikštijant 2  (nors pats Jėzus nekrikštydavo, tik jo mokiniai) , 3 Jėzus paliko Judėją ir vėl išėjo į Galilėją. 4 Jam reikėjo eiti per Samariją.[i1] 5 Taigi jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui. 6 Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus prisėdo palei šulinį. Buvo apie šeštą valandą.[i2]

7 Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti“. 8  (Tuo tarpu mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.) 9 Samarietė atsakė: „Kaipgi tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.) 10 Jėzus jai tarė:

„Jei tu pažintum Dievo dovaną

ir kas yra tas, kuris tave prašo:

'Duok man gerti',

rasi pati būtum jį prašiusi,

ir jis tau būtų gyvojo vandens[i3] davęs!“

11 Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet juk tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens? 12 Argi tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?!“ 13 Jėzus atsakė:

„Kiekvienas, kas geria šitą vandenį,

ir vėl trokš.

14 O kas gers vandenį, kurį aš duosiu,

tas nebetrokš per amžius,

ir vanduo, kurį jam duosiu,

taps jame versme vandens,

trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.

15 Tuomet moteris sušuko: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau semtis čionai“. 16 Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia“. 17 Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro“. Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: 'Neturiu vyro', 18 nes jau esi turėjusi penkis vyrus, ir dabartinis anaiptol ne tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei“. 19 Moteris atsiliepė: „Aš matau, Viešpatie, jog esi pranašas. 20 Mūsų tėvai garbindavo Dievą ant šito kalno,[i4] o jūs tvirtinate, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia jį garbinti“. 21 Jėzus atsakė:

„Moterie, tikėk manimi,

jog ateis valanda,

kada garbinsite Tėvą

ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.

22 Jūs garbinate, ko nepažįstate,

o mes garbiname, ką pažįstame,

nes išganymas ateina iš žydų.

23 Bet ateis valanda, – jau dabar ji yra, –

kai tikrieji garbintojai

šlovins Tėvą dvasia ir tiesa.

Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško.

24 Dievas yra dvasia,

ir jo garbintojai

turi šlovinti jį dvasia ir tiesa“.

25 Moteris jam sako: „Aš žinau, jog netrukus ateis Mesijas (tai yra Dievo Pateptasis – Kristus) . Atėjęs jis mums viską paskelbs“. 26 Jėzus jai taria: „Tai aš, kuris su tavimi kalbu!“

27 Tuo metu sugrįžo jo mokiniai ir nusistebėjo, kad jis šnekučiuoja su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ arba: „Apie ką su ja kalbi?“ 28 O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms: 29 „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik jis nebus Mesijas?!“ 30 Ir žmonės iš miesto ėjo pas jį. 31 Tuo tarpu mokiniai ėmė raginti: „Rabi, pasistiprink!“ 32 O jis atsiliepė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote“. 33 Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: „Nejaugi kas atnešė jam valgyti?“ 34 Bet Jėzus tarė:

„Mano maistas –

vykdyti valią to, kuris mane siuntė,

ir baigti jo darbą.

35 Argi jūs nesakote:

'Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis'?

Štai sakau jums:

pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus –

jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.

36 Jau pjovėjas uždarbį gauna

ir renkasi vaisių amžinajam gyvenimui,

kad lygiai džiaugtųsi sėjėjas ir pjovėjas.

37 Teisingai priežodis sako:

'Vienas pasėja, kitas nupjauna'.

38 Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus,

į kurį jūs neįdėjote darbo.

Kiti pasidarbavo,

o jūs įstojote į jų darbą“.

39 Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters liudijimo: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi“. 40 Atėję samariečiai prašė jį pasilikti pas juos, ir jis ten pasiliko dvi dienas. 41 Dar daugiau žmonių įtikėjo dėl jo pamokslų. 42 O moteriai jie pasakė: „Dabar mes tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas“.

Valdininko sūnaus pagydymas

43 Po dviejų dienų jis išvyko iš ten į Galilėją. 44 Pats Jėzus buvo pareiškęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje“. 45 Kai jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai pagarbiai jį priėmė, nes buvo matę jo darbus per šventes Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tas šventes.

46 Jis vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. O Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo. 47 Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžęs į Galilėją, jis atkeliavo pas jį ir maldavo eiti ir išgydyti marinamą jo sūnų. 48 Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, jūs netikėsite“. 49 O valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė“. 50 Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus

žodžiais ir iškeliavo. 51 Pareinantį pasitiko jį tarnai ir pranešė, kad vaikas gyvas. 52 Jis pasiteiravo, kurią valandą sūnui pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar apie septintą valandą atslūgo jam karštis“. 53 Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: „Tavo sūnus gyvas“. Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai. 54 Tai buvo antras ženklas, kurį Jėzus padarė sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.

  
Išnašos:
1Jn 4,4: Samarija – tai vidurinė Palestinos sritis (šiaurinė – Galilėja, pietinė – Judėja). Jos gyventojai buvo žydų ir kolonistų asirų mišinys ir todėl tikrųjų žydų laikomi pusiau pagonimis, niekinami. Jie buvo turėję savo šventyklą ant Garizimo kalno; ją nugriovė Judėjos karalius Jonas Hirkanas 129 m. prieš Kristų.
2Jn 4,6: Šešta valanda – vidudienis.
3Jn 4,10: Gyvasis vanduo – antgamtinės malonės gyvenimas.
4Jn 4,20: Ant šito kalno – ant Garizimo kalno (žr. Jn 4,4 paaišk.).
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal JonąSkyrius: 4