|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Joną | Skyrius: |  | 2 |  |
| | Evangelija pagal Joną | | | | | Jn 2 | Jėzus Velykų šventėse Šventyklos orumas 13 Artėjant žydų Velykoms, Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. 14 Šventykloje jis rado prekiaujančių jaučiais, avimis, balandžiais ir prisėdusių pinigų keitėjų. 15 Susukęs iš virvučių rimbą, jis išvijo visus juos iš šventyklos, išvarė avis ir jaučius, išbarstė keitėjų pinigus, išvartė jų stalus. 16 Karvelių pardavėjams jis pasakė: „Pasiimkite savo paukščius ir iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ 17 Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane.[i5] 18 Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų, sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, jog turi teisę taip daryti?“ 19 [i6]Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ 20 Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ 21 Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventovę. 22 Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais. | | | | | Išnašos: | | 1 | Jn 2,1: Kana – mažas miestelis netoli Nazareto. | | 2 | Jn 2,4: O kas man ir tau? – pasakymas, dažnai pasitaikąs biblinėje kalboje. Jis čia reiškia: Palūkėk, nesiskubink! Moterie – pas mus neįprastas sūnaus kreipinys į motiną. Jis pasikartoja ir Jn 19,26. Manoma, jog tai aliuzija į Pradžios knygą (3,15), kalbančią apie būsimą moterį – piktosios dvasios nugalėtoją. Tas kreipinys ypač svarbiais atvejais (pradedant viešąjį veikimą ir mirštant) kaip tik pabrėžia Marijos didybę ir ryšį su pirmąja Ieva. | | 3 | Jn 2,6: Saikas (gr. metretes) – apie 38-40 litrų. | | 4 | Jn 2,11: Stebuklų – gr. ženklų. Toliau bus vartojamas šis Jn būdingas terminas nuostabiems Viešpaties darbams pažymėti. Jn ypač pabrėžė stebuklų dvasinę prasmę – jie amžinojo išganymo ženklai. | | 5 | Jn 2,17: Čia matome šventos rūstybės pavyzdį. | | 6 | Jn 2,19-2,21: Pačioje savo viešojo darbo pradžioje Jėzus žino visa, kas jo laukia, ir jau kalba apie savo mirtį ir prisikėlimą. | | 7 | Jn 2,23: Jo vardą – jį (iškilminga semitinė forma). | | 8 | Jn 2,24: Jais nepasitikėjo, arba savęs jiems nepatikėjo, t. y. neapreiškė jiems savo pasiuntinybės paslapčių. | | | | | Paralelinės vietos: | | Jn 2,13-22: Mt 21,12-13;Mk 11,11.15-17;Lk 19,45-46; | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Joną | Skyrius: | | 2 | |
|
|
|
|
