BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 24 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal JonąSkyrius: 1

 Evangelija pagal Joną
  
 PROLOGAS
  
Jn 1

1 [i1][i2]Pradžioje buvo Žodis.

Tas Žodis buvo pas Dievą,

ir Žodis buvo Dievas.

2 Jis pradžioje buvo pas Dievą.

3 Visa per jį atsirado,

ir be jo neatsirado nieko,

kas tik yra atsiradę.

4 Jame buvo gyvybė,

ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa.

5 Šviesa spindi tamsoje,

ir tamsa jos neužgožė.[i3]

6 Buvo Dievo siųstas žmogus,

vardu Jonas.[i4]

7 Jis atėjo kaip liudytojas,

kad paliudytų šviesą

ir kad visi per jį įtikėtų.

8 Jis pats nebuvo šviesa,

bet turėjo liudyti apie šviesą.

9 Buvo tikroji šviesa,[i5]

kuri apšviečia kiekvieną žmogų,

ir ji atėjo į šį pasaulį.

10 Jis buvo pasaulyje,

ir pasaulis per jį atsiradęs,

bet pasaulis jo nepažino.

11 Pas savuosius atėjo,

o savieji jo nepriėmė.[i6]

12 Visiems, kurie jį priėmė,

jis davė galią tapti Dievo vaikais –

tiems, kurie tiki jo vardą,

13 kurie ne iš kraujo

ir ne iš kūno norų

ir ne iš vyro norų,

bet iš Dievo užgimę.[i7]

14 Tas Žodis tapo kūnu

ir gyveno tarp mūsų;

mes regėjome jo šlovę –

šlovę Tėvo viengimio Sūnaus,

pilno malonės ir tiesos.

15 Jonas apie jį liudija ir šaukia:

„Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau;

tas, kuris paskui mane ateis,

pirmiau už mane yra buvęs,

nes jis už mane pirmesnis“.

16 Tikrai, iš jo pilnatvės

visi mes esame gavę

malonę po malonės.

17 Kaip Įstatymas duotas per Mozę,

taip tiesa ir malonė

atėjo per Jėzų Kristų.

18 Dievo niekas niekada nėra matęs,

tiktai viengimis Sūnus – Dievas,

Tėvo prieglobstyje esantis,

mums jį atskleidė.

PIRMOSIOS VELYKOS

Įžanginė savaitė

Jono liudijimas

19 Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“ 20 Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“ 21 Jie ir vėl klausė: „Tai kas gi tu? Gal Elijas?“ Jis atsakė: „Ne!“ – „Tai gal tu pranašas?“ Jis atsakė: „Ne!“[i8] 22 Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“ 23 Jis tarė:

Aš – tyruose šaukiančiojo balsas:

Taisykite Viešpačiui kelią!,

kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas“.

24 Atsiųstieji buvo iš fariziejų. 25 Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei Elijas, nei pranašas?“ 26 Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu. O tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate, 27 kuris po manęs ateis, – jam aš nevertas atrišti kurpių dirželio“.[i9]

28 Tai atsitiko Betanijoje, anapus Jordano, kur Jonas krikštijo.

Dievo Avinėlis

29 Rytojaus dieną, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! 30 Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. 31 Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštiju vandeniu“. 32 Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo. 33 Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: 'Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia'. 34 Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“.

Pirmieji mokiniai

35 Kitą dieną tenai vėl stovėjo Jonas ir du jo mokiniai. 36 Išvydęs ateinantį Jėzų, jis tarė: „Štai Dievo Avinėlis!“ 37 Išgirdę tuos žodžius, abu mokiniai nuėjo paskui Jėzų. 38 O jis atsigręžė ir, pamatęs juos sekančius, paklausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Rabi (tai reiškia: „Mokytojau“) , kur gyveni?“ 39 [i10]Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite“. Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. Tai buvo apie dešimtą valandą. 40 Vienas iš tų dviejų, kurie girdėjo Jono žodžius ir nuėjo su Jėzumi, buvo Simono Petro brolis Andriejus. 41 Jis pirmiausia susiieškojo savo brolį Simoną ir jam pranešė: „Radome Mesiją!“ (išvertus tai reiškia: „Dievo Pateptąjį – Kristų“) . 42 Ir nusivedė jį pas Jėzų. Jėzus pažvelgė į jį ir tarė: „Tu esi Simonas, Jono sūnus, o vadinsies Kefas“ (tai reiškia: „Petras – Uola“) .

43 Dar kitą dieną, išvykdamas į Galilėją, Jėzus sutiko Pilypą ir jam tarė: „Sek paskui mane!“ 44 Pilypas buvo kilęs iš Betsaidos – Andriejaus ir Petro gimtojo miesto. 45 Pilypas sutiko Natanaelį[i11] ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“. 46 Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“ Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!“ 47 Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“. 48 O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“ Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai sėdėjai po figmedžiu, aš mačiau tave“. 49 Natanaelis sušuko: „Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“ 50 Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų“. 51 Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus, kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.

  
Išnašos:
1Jn 1,1: Jono evangelijos prologas kalba apie nepasiekiamas Dievo aukštybes, praskleisdamas uždangą į vidinį Dievo gyvenimą ir taip paliesdamas Švenčiausiosios Trejybės paslaptį. Mes žinome, kad jau ST žydams nebuvo svetima mintis apie Dievo Žodį – Dievo Išmintį, egzistavusią prieš pasaulio sukūrimą (plg. Pat 8,22; Išm 7,22), per kurią viskas Dievo sukurta. Tačiau Jono prologe Dievo Žodis išryškėja kaip antrasis Švč. Trejybės asmuo, kaip vienatinis Tėvo Sūnus, per kurį mums atėjo išganymas ir malonė. Iš Jono evangelijos aiškiai sužinome ir Dievo Žodžio įsikūnijimo paslaptį. Kitose evangelijose kalbama apie Jėzaus dievystę kaip faktą, o čia parodytas jo dievystės pagrindas Švč. Trejybėje. Jn prologas bus buvęs pirmųjų krikščionių himnas.
2Jn 1,1: Pradžioje – visais amžiais prieš pasaulio sukūrimą.
3Jn 1,5: Neužgožė – galimas vertimas ir nesuvokė, neapėmė.
4Jn 1,6: Jonas – Jonas Krikštytojas.
5Jn 1,9: Tikroji šviesa – pats Žodis.
6Jn 1,11: Pažodžiui – Į savastį atėjo, bet savieji jo nepriėmė.
7Jn 1,13: Plačiau apie dvasinį gimimą žr. Jn 3,3-6.
8Jn 1,21: Buvo laukiama pranašo Elijo sugrįžimo prieš pasirodant Mesijui (plg. Mal 3,23-24; Mt 17,10).
9Jn 1,27: Kai kurie rankraščiai įterpia: kuris buvo pirmiau už mane.
10Jn 1,39-1,40: Kitas iš tų dviejų mokinių – pats evangelistas Jonas. Pirmasis susitikimas su Jėzumi Jonui buvo toks įspūdingas ir lemiamas, jog jis įsidėmėjo net valandą. Dešimta valanda senoviniu skaičiavimu (nuo 6 val. ryto) – mūsiškai 4 val. popiet.
11Jn 1,45: Natanaelį sinoptikai vadina Baltramiejum.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal JonąSkyrius: 1