|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Evangelija pagal Joną | Skyrius: |  | 2 |  |
| | Evangelija pagal Joną | | | | | Jn 2 | Vestuvės Kanoje 1 Trečią dieną Galilėjos Kanoje[i1] buvo vestuvės. Jose dalyvavo Jėzaus motina. 2 Į vestuves taip pat buvo pakviestas Jėzus ir jo mokiniai. 3 Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako: „Jie nebeturi vyno“. 4 Jėzus atsakė: „O kas man ir tau, moterie?[i2] Dar neatėjo mano valanda!“ 5 Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps“. 6 Ten buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų saikų[i3] talpos. 7 Jėzus jiems liepė: „Pripilkite indus vandens“. Jie pripylė sklidinus. 8 Tuomet jis pasakė: „Dabar semkite ir neškite stalo prievaizdui“. Tie nunešė. 9 Paragavęs paversto vynu vandens ir nežinodamas, iš kur tai (nors tarnai, kurie sėmė vandenį, žinojo) , prievaizdas pasišaukė jaunikį 10 ir tarė jam: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiolei“. 11 Tokią stebuklų[i4] pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Taip jis parodė savo šlovę, ir mokiniai įtikėjo jį. 12 Paskui jis su savo motina, broliais ir mokiniais nukeliavo į Kafarnaumą. Ten jie pasiliko kelias dienas. | | | | | Išnašos: | | 1 | Jn 2,1: Kana – mažas miestelis netoli Nazareto. | | 2 | Jn 2,4: O kas man ir tau? – pasakymas, dažnai pasitaikąs biblinėje kalboje. Jis čia reiškia: Palūkėk, nesiskubink! Moterie – pas mus neįprastas sūnaus kreipinys į motiną. Jis pasikartoja ir Jn 19,26. Manoma, jog tai aliuzija į Pradžios knygą (3,15), kalbančią apie būsimą moterį – piktosios dvasios nugalėtoją. Tas kreipinys ypač svarbiais atvejais (pradedant viešąjį veikimą ir mirštant) kaip tik pabrėžia Marijos didybę ir ryšį su pirmąja Ieva. | | 3 | Jn 2,6: Saikas (gr. metretes) – apie 38-40 litrų. | | 4 | Jn 2,11: Stebuklų – gr. ženklų. Toliau bus vartojamas šis Jn būdingas terminas nuostabiems Viešpaties darbams pažymėti. Jn ypač pabrėžė stebuklų dvasinę prasmę – jie amžinojo išganymo ženklai. | | 5 | Jn 2,17: Čia matome šventos rūstybės pavyzdį. | | 6 | Jn 2,19-2,21: Pačioje savo viešojo darbo pradžioje Jėzus žino visa, kas jo laukia, ir jau kalba apie savo mirtį ir prisikėlimą. | | 7 | Jn 2,23: Jo vardą – jį (iškilminga semitinė forma). | | 8 | Jn 2,24: Jais nepasitikėjo, arba savęs jiems nepatikėjo, t. y. neapreiškė jiems savo pasiuntinybės paslapčių. | | | | | Paralelinės vietos: | | Jn 2,13-22: Mt 21,12-13;Mk 11,11.15-17;Lk 19,45-46; | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Evangelija pagal Joną | Skyrius: | | 2 | |
|
|
|
|
