³¹ Jam pasišalinus, Jėzus prabilo:

„Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas,

ir Dievas pašlovintas per jį.

³² O jeigu Dievas pašlovintas per jį,

tai Dievas pašlovins jį pas save,^[i2] –

bematant jį pašlovins“.

Atsisveikinimo kalbos

³³ „Vaikeliai,

aš jau nebeilgai būsiu su jumis.

Jūs ieškosite manęs,

bet sakau jums tą patį, ką esu žydams pasakęs:

kur aš išeinu, jūs negalite eiti...^[i3]

³⁴ Aš jums duodu naują įsakymą,

kad jūs vienas kitą mylėtumėte:

kaip aš jus mylėjau,

kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!

³⁵ Iš to visi pažins,

kad esate mano mokiniai,

jei mylėsite vieni kitus“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>