BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2018 11 14 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal JonąSkyrius: 12

 Evangelija pagal Joną
  
Jn 12

Vaišės Betanijoje

1 Šešioms dienoms belikus iki Velykų, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius. 2 Ten buvo jam iškeltos vaišės. Morta tarnavo, o Lozorius kartu su svečiais vaišinosi prie stalo. 3 Paėmusi svarą brangių tepalų iš gryno nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namai pakvipo tepalais. 4 Vienas iš jo mokinių, Judas Iskarijotas, kuris turėjo jį išduoti, pasakė: 5 „Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir pinigų neatiduoda vargšams?!“ 6 Jis taip sakė ne kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas rankose kasą, grobstė įplaukas. 7 O Jėzus tarė: „Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai.[i1] 8 Vargšų jūs visada turite su savimi, o mane ne visuomet turėsite“.

Liaudis ieško Jėzaus

9 Daug žydų sužinojo jį tenai esant ir atėjo ne tik dėl Jėzaus, bet taip pat pamatyti Lozoriaus, kurį jis prikėlė iš numirusių. 10 Aukštieji kunigai dabar nusprendė nužudyti ir Lozorių, 11 nes daugybė žydų per jį atsitraukė nuo jų ir įtikėjo Jėzų.

Mesijo įžengimas į Jeruzalę

12 Rytojaus dieną gausiai susirinkusi į šventes minia sužinojo, kad Jėzus ateinąs į Jeruzalę. 13 Žmonės pasiėmė palmių šakų ir išėjo jo pasitikti, garsiai šaukdami:

„Osana!

Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu

Izraelio Karaliui!“

14 Jėzus, gavęs asiliuką, užsėdo ant jo, kaip parašyta:

15 Nebijok, Siono kalno dukra:

štai atvyksta tavo karalius,

jis joja ant asilaičio!

16 Iš pradžių mokiniai šito nesuprato, bet kai Jėzus buvo pašlovintas, atsiminė, kad tai buvo apie jį parašyta ir jie buvo jam tai padarę.[i2] 17 Taigi dabar liudijo apie jį minia, buvusi su juo, kai jis pašaukė Lozorių iš kapo ir prikėlė iš numirusių. 18 Žmonės todėl ir išėjo jo pasitikti, kad buvo girdėję jį padarius tą ženklą. 19 O fariziejai kalbėjo vieni kitiems: „Žiūrėkite, jūs nieko negalite padaryti. Štai visas pasaulis eina paskui jį!“

Jėzus apie savo kančią ir išaukštinimą

20 Tarp atėjusių per šventes Dievo pagarbinti buvo ir graikų. 21 Jie kreipėsi į Pilypą, kilusį iš Galilėjos miesto Betsaidos, prašydami: „Gerbiamasis, mes norėtume pamatyti Jėzų!“ 22 Pilypas nuėjo ir pasakė Andriejui, paskui jie abu – Andriejus ir Pilypas – atėję pranešė Jėzui. 23 O Jėzus jiems tarė:

„Atėjo valanda,

kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus.

24 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums:

jei kviečių grūdas

nekris į žemę ir neapmirs, jis pasiliks vienas,

o jei apmirs, jis duos gausių vaisių.

25 Kas myli savo gyvybę, ją pražudys,

o kas nekenčia savo gyvybės šiame pasaulyje,

išsaugos ją amžinajam gyvenimui.

26 Kas nori man tarnauti, tegul

seka paskui mane:

kur aš esu, ten bus ir mano tarnas.

Kas man tarnaus,

tą pagerbs mano Tėvas.

27 Dabar mano siela sukrėsta.

Ir ką aš pasakysiu:

'Tėve, gelbėk mane nuo šios valandos!'?

Bet juk tam aš ir atėjau į šią valandą.

28 Tėve, pašlovink savo vardą!“

Tuomet iš dangaus ataidėjo balsas: „Aš jį pašlovinau ir dar pašlovinsiu!“ 29 Aplink stovinti minia, tai išgirdus, sakė griaustinį sugriaudus. Kai kurie tvirtino: „Angelas jam kalbėjo“. 30 O Jėzus atsakė: „Ne dėl manęs, o dėl jūsų pasigirdo tas balsas.

31 Dabar teisiamas šitas pasaulis.

Dabar šio pasaulio kunigaikštis

bus išmestas laukan.

32 O aš,

kai būsiu pakeltas nuo žemės[i3],

visus patrauksiu prie savęs“.

33 Jis tai pasakė nurodydamas, kokia mirtimi jam reikės mirti.

34 O žmonės jam sakė: „Mes girdėjome iš Įstatymo, kad Mesijas pasiliks per amžius. Kodėl tu sakai, kad Žmogaus Sūnus turės būti iškeltas aukštyn? Kas gi tas Žmogaus Sūnus?“ 35 Jėzus atsakė:

„Jau nebeilgai šviesa bus tarp jūsų.

Vaikščiokite, kol turite šviesą,

kad neužkluptų jūsų tamsa. Kas

vaikščioja tamsoje,

tas nežino, kur eina.

36 Kol turite šviesą, tikėkite ją,

kad taptumėte šviesos vaikais“.

Tai pasakęs, Jėzus pasišalino ir pasislėpė nuo jų.

Pasiuntinybės apžvalga

37 Nors Jėzus jų akivaizdoje padarė tiek daug ženklų, tačiau jie juo netikėjo.[i4] 38 Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai: Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu, ir kam buvo apreikšta Viešpaties rankos galybė? 39 Jie neįstengė tikėti, nes, anot Izaijo: 40 Jis apakino jiems akis ir sukietino širdį, kad nematytų akimis ir nesuvoktų širdimi, – kad neatsiverstų ir aš jų nepagydyčiau. 41 Izaijas tai pasakė, nes regėjo jo šlovę ir kalbėjo apie jį.[i5] 42 Vis dėlto įtikėjo Jėzų net daugelis iš vyresnybės, tačiau dėl fariziejų viešai jo neišpažino, kad nebūtų pašalinti iš sinagogos. 43 Deja, žmonių pagarbą jie brangino labiau už Dievo garbę.

44 O Jėzus garsiai šaukė:

„Kas mane tiki, tiki ne mane,

bet tą, kuris mane siuntė.

45 Ir kas mane mato,

mato tą, kuris mane siuntė.

46 Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa,

kad visi, kurie mane tiki, neliktų patamsyje.

47 Kas klausys mano žodžių,

bet jų nesilaikys,

to aš neteisiu, nes atėjau

ne teisti pasaulio, bet gelbėti.

48 Kas mane niekina ir mano žodžių nepriima,

tas jau turi savo teisėją:

pats žodis, kurį aš kalbėjau,

nuteis jį paskutiniąją dieną.

49 Aš juk kalbėjau ne iš savęs, –

Tėvas, kuris mane siuntė, davė man priesaką,

ką aš turiu sakyti, ką skelbti.

50 Ir dar aš žinau,

kad jo priesakas – tai amžinasis gyvenimas.

Tad ką aš kalbu,

skelbiu taip, kaip Tėvas man yra sakęs“.

  
Išnašos:
1Jn 12,7: Jėzus sako, kad šis patepimas – jo laidotuvėms.
2Jn 12,16: Mokiniai buvo tai padarę, atvesdami asilaitį (žr. Mt 21,7) ir kartu su minia giedodami.
3Jn 12,32-12,33: Pakeltas nuo žemės, t. y. su kryžiumi.
4Jn 12,37-12,43: Apibendrina žydų netikėjimą ir atspindi sustiprėjusią įtampą tarp sinagogos ir ankstyvosios Bažnyčios. Jėzaus garsus skelbimas (44. 50 eil.) – kontrastas bijančių jį išpažinti žydų tylai (42 eil.). 37-50 eil. – pirmos evangelijos dalies apibendrinimas.
5Jn 12,41: Pranašai regėjo vizijose būsimo Mesijo šlovę.
  
Paralelinės vietos:
Jn 12,1-8: Mk 14,3-9;
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal JonąSkyrius: 12