1 VIEŠPATIES žodis apie filistinus, kuris Jeremijui atėjo faraonui dar neužpuolus Gazos. 2 [i1]Taip kalbėjo VIEŠPATS: „Štai! Vandenys atplūsta iš šiaurės, – jie virs šėlstančiu srautu, apsems kraštą ir visa, kas jame, miestą ir jo gyventojus. Žmonės šauks, visi krašto gyventojai klyks. 3 Jie girdi ristūnų kanopų bildesį, vežimų dundėjimą ir jų ratų dardėjimą. Tėvai nebesidairo, kur vaikai, jie kaip be rankų 4 nuo tos dienos, kuri atėjo, kad sunaikintų visus filistinus, kad atkirstų nuo Tyro ir Sidono[i2] paskutinį jų sąjungininką. Taip! VIEŠPATS sunaikina filistinus, likutį iš Kaftoro[i3] pajūrio. 5 [i4]Gaza nupliko, Aškelonas neteko žado. O, jų galybės likučiai! Kaip ilgai save žalosite?“ 6 [i5]„Ak, VIEŠPATIES kalavijau! Ar ilgai dar siautėsi? Grįžk į savąją makštį, liaukis, nurimk!“ 7 Kaip gali jis nurimti, jei VIEŠPATS jam davė įsakymą? Prieš Aškeloną ir prieš pajūrį jis ten jį pasiuntė. | 
