1 Jeremijui[i1] atėjo šis VIEŠPATIES žodis apie tautas. Egipto pralaimėjimas prie Eufrato 2 Egiptui. Apie Egipto karaliaus faraono Neko'o kariuomenę, stovėjusią ties Karkemišu prie Eufrato,[i2] kurią sumušė Babilono karalius Nebukadnezaras ketvirtaisiais Judo karaliaus Jošijo sūnaus metais. 3 Pasiruoškit skydus ir priedangas! Pirmyn į mūšį! 4 Žabokite žirgus! Raiteliai, sėskit į balnus! Šalmuoti rikiuokitės į gretas, šveiskite ietis, vilkitės šarvus! 5 Kodėl regiu juos klaiko apimtus? Jie atgal traukiasi! Sutriuškintos galiūnų gretos, – jie bėga kiek įkabindami, atgal nesidairydami. Klaikas visur, – tai VIEŠPATIES žodis! 6 Greituolis neįstengia pabėgti, galiūnas neįstengia pasprukti, – šiaurėje, prie Eufrato upės, jie svirduliuoja ir krinta. 7 Kas yra tasai, kuris tvinsta tarsi Nilas, kurio vandenys tarsi patvinusios upės? 8 Egiptas tvinsta tarsi Nilas, jo vandenys tarsi patvinusios upės. Jis sako: „Pakilsiu ir apsemsiu žemę, sunaikinsiu miestus ir jų gyventojus“. 9 Pirmyn, žirgai! Riedėkite su įniršiu, vežimai! Žygiuokite, galiūnai! Kušas[i3] ir Putas,[i4] skydais nešini, Ludo[i5] vyrai, įtemptais lankais. 10 Bet ta diena yra diena VIEŠPATIES, Galybių DIEVO, – jo atpildo diena, kai jis atmokės savo priešams. Kalavijas ris, bus pasotintas ir girtas nuo jų kraujo, nes VIEŠPATS, Galybių DIEVAS, švenčia auką[i6] šiaurės krašte, prie Eufrato upės. 11 Pasikelk į Gileadą ir pasiimk balzamo, Egipte, mergele, dukra! Veltui visi tavo vaistai – tu neišgysi! 12 Tautos girdėjo apie tavąjį sugėdijimą, – tavo dejonės pripildė žemę, nes galiūnas klupo prieš galiūną, ir abu žuvo drauge. Babilonija užpuls Egiptą 13 [i7]Žodis, kurį VIEŠPATS kalbėjo pranašui Jeremijui apie Babilono karaliaus atėjimą užpulti Egipto krašto: 14 – Praneškit Egipte, paskelbkit Migdole, paskelbkit Nofe ir Tahpanhėse! Sakykit: „Stok į gretas! Būk pasiruošęs gintis! Kalavijas jau ryja visus aplink tave. 15 Kodėl pabėgo Apis?[i8] Kodėl jūsų galingasis nesigynė? Dėl to, kad VIEŠPATS jį parbloškė. 16 Daugybė jūsų svirduliavo ir krito, sakydami kits kitam: „Stokimės! Grįžkime pas savuosius, į savo gimtąjį kraštą, šalin nuo nuožmaus kalavijo“. 17 Vadinkit Egipto faraoną pravarde: „Pagyrūnu, prasnaudusiu progą“.[i9] 18 „Kaip aš gyvas, – tai žodis Karaliaus, kurio vardas yra Galybių VIEŠPATS, – kaip tikrai Taboras[i10] yra tarp kalnų ir Karmelis[i11] prie jūros, taip tikrai tai įvyks. 19 Pasidaryk ryšulius tremčiai, dukters Egipto {tautos} sostine! Nes Nofas {Memfis} virs dykuma, liks apleistas, negyvenamas“. 20 Egiptas – puiki telyčia, sparva iš šiaurės nutupia ant jos. 21 Net samdiniai jo gretose kaip garde penėti veršiai. Ir jie atsuko nugarą, savo gretų negindami drauge pabėgo, nes jiems atėjo pavojinga diena, užklupo juos bausmės laikas. 22 Jis {Egiptas} šnypščia kaip šalin šliaužianti gyvatė, nes galingai atžygiuoja jo priešai, stoja prieš jį su kirviais, kaip medžių kirtėjai. 23 Jie iškirs jo mišką, – tai VIEŠPATIES žodis, – nors jis ir būtų neįžengiamas, nes jų daugiau nei skėrių, – jie nesuskaičiuojami. 24 Sugėdinta bus dukra Egiptas, atiduota į nagus tautai iš šiaurės. 25 Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, pasakė: „Ak! Aš nubausiu No'o {Tebų} Amoną,[i12] Egiptą, jo dievus ir karalius, faraoną ir visus, kurie juo pasitiki. 26 Aš atiduosiu juos į rankas tų, kurie ieško jų gyvybės, – į rankas Babilono karaliaus Nebukadnezaro ir jo pareigūnų. Paskui Egiptas bus vėl gyvenamas kaip senovėje, – tai VIEŠPATIES žodis“. 27 „O tu, mano tarne Jokūbai, nebijok, Izraeli, nenuogąstauk, nes, tikėk manimi, išgelbėsiu tave iš tolimų vietų, tavo palikuonis – iš jų tremties krašto! Jokūbas sugrįš ir ras ramybę, bus saugus, – nebus kam jo gąsdinti. 28 Taigi tu, mano tarne Jokūbai, – tai VIEŠPATIES žodis, – nebijok, nes aš esu su tavimi! Padarysiu galą visoms tautoms, pas kurias tave išvariau, bet tau galo nepadarysiu. Nebausto tavęs palikti negaliu, – nuplaksiu tave pagal teisingą saiką“. | 
