Geroji naujiena apie grįžimą iš tremties 1 „Tuo metu, – tai VIEŠPATIES žodis, – aš būsiu visų Izraelio šeimų Dievas, ir jos bus mano tauta“. 2 {Taip kalbėjo VIEŠPATS:} – Tauta, išlikusi nuo kalavijo,[i1] rado malonę dykumoje.[i2] Kai Izraelis ieškojo ramybės,[i3] 3 iš tolo man pasirodė VIEŠPATS: „Amžina meile aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikima meile. 4 Vėl tave atkursiu, – mergele Izraelio tauta, būsi atgaivinta! Vėl išsipuošusi, būgneliais nešina, žengsi, šoksi linksmuolių ratelyje. 5 Vėl veisi vynuogynus Samarijos kalnuose, – sodintojai gardžiuosis jų vaisiais. 6 Taip! Diena ateis, kai sargai ant Efraimo aukštumų šauks: 'Kelkitės! Eikime į Zioną,[i4] pas VIEŠPATĮ, savo Dievą'“. Grįžimo kelias 7 Taip kalbėjo VIEŠPATS: „Džiaugdamiesi giedokite Jokūbui, valiuokite pirmajai tarp tautų! Skelbkite, garbindami ir sakydami: 'Savo tautą, likutį Izraelio, išgelbėjo VIEŠPATS!' |