BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 19 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jeremijo knygaSkyrius: 30

 Jeremijo knyga
  
 Viešpaties pažadas savo tautai
  
Jer 30

1 [i1]Žodis, kuris atėjo Jeremijui iš VIEŠPATIES: 2 „Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Surašyk visa, ką tau kalbėjau, į knygą. 3 Štai ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai aš sugrąžinsiu savo tautos {Izraelio ir Judo, – sakė VIEŠPATS} – tremtinius, sugrąžinsiu juos į kraštą, kurį daviau jų tėvams. Jie paveldės jį'“.

4 Tie yra žodžiai, kuriuos pasakė VIEŠPATS apie Izraelį ir Judą: 5 {taip kalbėjo VIEŠPATS:}

- Klaiko šauksmą girdėjome, –

baimė viešpatauja, ramybės nėra.

6 Prašom klausyti ir pagalvoti:

argi gali vyras gimdyti?

Tai kodėl gi matau visus vyrus

tarsi gimdyves su rankomis ant savo šlaunų?

Kodėl jų visų veidai mirtinai išbalę?

7 Nelaimė! Toji diena yra taip didinga,

kad jokia kita jai neprilygs!

Ji – nelaimės metas Jokūbui,

bet nuo jos bus jis išgelbėtas.

8 „Tą dieną, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis, – sulaužysiu jų kaklo jungą ir sutraukysiu jų pančius“. Svetimieji daugiau jų nebepavergs. 9 O jie tarnaus VIEŠPAČIUI, savo Dievui, ir savam karaliui Dovydui,[i2] kurį aš jiems išauginsiu.

10 „Taigi tu, mano tarne Jokūbai, nebijok, –

tai VIEŠPATIES žodis, – nei nenuogąstauk, Izraeli!

Tik pasižiūrėk! Aš išgelbėsiu tave iš tolimosios vietos

ir tavuosius palikuonis iš jų tremties krašto.

Tada Jokūbas sugrįš ir ras ramybę,

gyvens saugiai, nebus kam baimę jam kelti,

11 nes aš esu su tavimi, kad tave išgelbėčiau, –

tai VIEŠPATIES žodis.

Padarysiu galą visoms tautoms,

kuriose tave išblaškiau,

bet tau galo nepadarysiu.

Tačiau ir tavęs nebausto nepaliksiu, –

nuplaksiu tave teisingu saiku“.

12 Juk taip kalbėjo VIEŠPATS:

„Tavo sužalojimas mirtinas,

tavoji žaizda nebepagydoma!

13 Nėra kam tave gydyti, –

nėra vaisto tavajai ligai,

tu niekad nebeišgysi.

14 Tave užmiršo visi tavo meilužiai,[i3]

neberūpi jiems, kaip tau sekasi.

Taip, smogiau tau, kaip priešas kad smogtų,

pamokiau nuožmia bausme

{už tavo didelę kaltę ir nuodėmių gausybę}.

15 Ko gi aimanuoji dėl savo sužalojimo,

dėl savo nepagydomo skausmo?

Už tavo didelę kaltę ir nuodėmių gausybę

tau visa tai padariau.

16 Tačiau visi ryjantys tave bus suryti,

o tavieji priešai – visi eis į tremtį.

Visi niokojantys tave bus nuniokoti,

o visus apgrobiančius tave atiduosiu grobimui.

17 Nes aš grąžinsiu tau sveikatą,

tavąsias žaizdas aš užgydysiu, – tai VIEŠPATIES žodis. –

Nors jie tave ir vadino 'Atmestąja' –

'Zionu, kuris niekam nerūpi'“.

18 Taip kalbėjo VIEŠPATS:

„Štai! Atstatysiu Jokūbo palapines,

pasigailėsiu jo trobų.

Miestas bus atstatytas ant savosios kalvos

ir rūmai stovės ant savųjų pamatų.

19 Iš tenai skambės padėkos giesmės

ir džiaugsmo balsai.

Padidinsiu jų skaičių, – bus jų nemažai,

Padarysiu juos garbingus, – nebebus jie menki.

20 Jo vaikai bus kaip buvę senovėje,

o jo bendruomenė tvirtai gyvuos mano malone.

Bausmę siųsiu visiems jų engėjams.

21 Jųjų vadas[i4] bus vienas iš jų pačių,

jųjų valdovas kils iš jų tarpo.

Jam leisiu artintis prie manęs laisvai,

nes kas kitas būtų toks drąsus,

kad išdrįstų artintis prie manęs? – tai VIEŠPATIES žodis. –

22 Taip jūs būsite mano tauta,

o aš būsiu jūsų Dievas“.

23 Štai! VIEŠPATIES audra!

Jo įniršis veržiasi viesulu,

šėlstančiu viršum nedorėlių galvos.

24 Deginąs VIEŠPATIES pyktis nesiliaus,

kol neatbaigs ir neįvykdys jo širdies užmojų.

Kai ateis dienų pabaiga, aiškiai suprasite.

  
Išnašos:
1Jer 30,1-31,40: Šie du skyriai neturi chronologinio ryšio nei su esančiais prieš juos, nei su tolesniais skyriais. Jų turinį sudaro pranašavimai apie išganymą, kuriuos Jeremijas paskelbė pavergtiesiems Šiaurinės karalystės, Izraelio, tautiečių likučiams. Pietinei karalystei, Judui, patyrus Izraelio likimą, tie pranašavimai buvo praplėsti, įtraukiant Judo karalystę. Pranašavimus reikia sieti su ankstyvąja pranašo Jeremijo veikla, galbūt po Ninevės sunaikinimo 612 m. prieš Kristų, kai karalius Jošijas paėmė į savo valdžią Šiaurinės karalystės teritoriją. (Žr. 2 Kar 23,15-20).
2Jer 30,9: Dovydas: mesijinį Dovydo dinastijos karalių pranašai dažnai vadina Dovydu. Žr. Ez 34,23-24; 37,24-25; Oz 3,5.
3Jer 30,14: Meilužiai: svetimos tautos, kurias Izraelio ir Judo karaliai kvietėsi į pagalbą. Žr. Ez 16,23.
4Jer 30,21: Jųjų vadas: atkurto Izraelio valdovas nebus svetimšalis, bet saviškis. Viešpaties santykiai su juo bus artimi. Artintis prie Dievo be kvietimo buvo laikoma pavojingu dalyku. Žr. Kun 16,1-2.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 30