Apgulos metu Jeremijas perka žemės

¹ Žodis atėjęs Jeremijui iš VIEŠPATIES dešimtaisiais Judo karaliaus Zedekijo metais,^[i1] kurie buvo aštuonioliktieji Nebukadnezaro metai... ² Tuo metu Babilono karaliaus kariuomenė buvo apgulusi Jeruzalę, o pranašas Jeremijas įkalintas Judo karaliaus rūmų sargybos būste. ³ Judo karalius Zedekijas buvo jį ten įkalinęs. Karalius sakė: „Kaip tu drįsti pranašauti: 'Taip kalbėjo VIEŠPATS: tikėk manimi, šį miestą atiduosiu Babilono karaliui, – jis užims jį. ⁴ Nė Judo karalius Zedekijas neištrūks iš kaldėjų nagų, nes jis bus tikrai atiduotas į Babilono karaliaus rankas. Veidas į veidą su juo susitiks, akis į akį su juo matysis. ⁵ Zedekijas bus išvarytas į Babiloną. Tenai jis pasiliks, kol aš juo pasirūpinsiu, – tai VIEŠPATIES žodis. Kovodami su kaldėjais, jūs negalite laimėti'!“ –

^6 [i2]Jeremijas atsakė: „Žodis iš VIEŠPATIES atėjo man šitoks: ⁷ 'Štai! Tavo dėdės Šalumo sūnus Hanamelis ateis pas tave su prašymu: 'Nusipirk mano lauką Anatote, nes turi giminaičio teisę^[i3] jį atpirkti'. ⁸ Ir, kaip VIEŠPATS buvo sakęs, mano pusbrolis Hanamelis atėjo pas mane į sargybos būstą ir man sakė: 'Prašom pirkti mano lauką Anatote, Benjamino žemėje, nes, būdamas artimiausias giminaitis, turi paveldėjimo ir atpirkimo teisę. Nusipirk jį sau'. Tuomet aš supratau, kad tai buvo tikrai VIEŠPATIES žodis. ⁹ Taigi aš ir nupirkau lauką Anatote iš savo pusbrolio Hanamelio, atsverdamas jam pinigus, septyniolika sidabro šekelių.

¹⁰ Kai buvo sudaryta pirkimo sutartis ir uždėtas antspaudas, pasišaukiau liudytojus ir atsvėriau sidabrą svarstyklėmis. ¹¹ Tada paėmiau pirkimo sutartį, – užantspauduotąją,^[i4] apimančią sutartį bei sąlygas, ir atvirąją, – ¹² ir, matant mano pusbroliui Hanameliui, matant visiems pirkimo sutartį pasirašiusiems liudytojams ir matant visiems judėjams, kuriems tuo metu pasitaikė būti sargybos būste, įdaviau ją Baruchui, Mahsėjo sūnaus Nerijo sūnui.

¹³ Jų akivaizdoje daviau Baruchui šį įpareigojimą: ¹⁴ 'Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Paimk šias sutartis, – tai yra šitą, užantspauduotąją pirkimo sutartį, ir atvirąją, – įdėk jas į molinį indą,^[i6] kad jos ilgai išliktų, ¹⁵ nes Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, taip kalbėjo: 'Namai, dirvos ir vynuogynai bus vėl perkami šitame krašte!'

Jeremijo malda

¹⁶ Pirkimo sutartį įdavęs Nerijo sūnui Baruchui, meldžiausi VIEŠPAČIUI: ¹⁷ 'Ai, VIEŠPATIE DIEVE! Štai! Tu padarei dangus ir žemę didžia savo galybe, savo pakelta ranka. Nėra tau negalimo dalyko! ¹⁸ Tu lydi ištikima meile iki tūkstantosios kartos ir atmoki už tėvų kaltę pilnu saiku jų vaikams. Tu didis ir galingas Dievas, kurio vardas – Galybių VIEŠPATS, ¹⁹ didis užmoju ir galingas darbais, kurio akys atviros viskam, ką marūs žmonės daro, kad atlygintum kiekvienam žmogui pagal jo elgesį ir jo darbų vaisius! ²⁰ Tu parodei ženklų bei stebuklų Egipto žemėje ir nūdien darai Izraelyje bei žmonijai. Laimėjai sau vardą, kurį nūnai turi! ²¹ Tu savąją tautą Izraelį išvedei iš Egipto ženklais ir stebuklais, galinga ranka, neapsakoma galybe ir didžiu klaiku. ²² Atidavei jiems šį kraštą, kaip buvai su priesaika pažadėjęs jų tėvams, kraštą, plūstantį pienu ir medumi. ²³ Jie atėjo ir paveldėjo jį, bet tavojo balso neklausė ir tavojo įstatymo nesilaikė. Ką buvai jiems įsakęs daryti, jie nedarė. Todėl tu siuntei jiems visą šitą nelaimę...

²⁴ Štai! Apgulos pylimai jau paruošti miestui paimti. Dabar per kalaviją, badą ir marą miestas jau yra jį puolančių kaldėjų rankose. Kuo grasinai, – įvyko. Tikrai tu tai matai! ²⁵ O tačiau man sakei: 'Nusipirk lauką, užmokėk už jį, pasikviesk liudytojus!..' – nors miestas jau yra kaldėjų rankose!“

²⁶ Tada VIEŠPATIES žodis atėjo Jeremijui: ²⁷ „Štai aš VIEŠPATS, visos žmonijos Dievas! Argi yra man kas neįmanoma?“ ²⁸ Todėl taip kalbėjo VIEŠPATS: „Tikėk manimi, atiduosiu tą miestą į kaldėjų rankas ir Babilono karaliui Nebukadnezarui, kad jisai jį paimtų. ²⁹ Kariaujantys su šiuo miestu kaldėjai įsiverš, ji padegs, pavers pelenais, supleškės namai, ant kurių stogų buvo deginami smilkalai Baalui ir aukojamos liejamosios aukos svetimiems dievams, kad mane supykintų. ³⁰ Juk ir izraeliečiai, ir judėjai nuo pat jaunystės tedarė vien tai, kas pikta mano akyse. Tikrai, izraeliečiai tik pykdė mane savo rankų darbais, – tai VIEŠPATIES žodis. ³¹ Šis miestas nuo savo įkūrimo lig šios dienos kėlė man pyktį ir įniršį, todėl turiu jį pašalinti iš savo akių ³² už visas blogybes, kurias padarė, kad pykdytų mane, izraeliečiai ir judėjai, – jie, jų karaliai, jų didžiūnai, jų kunigai, jų pranašai, Judo ir Jeruzalės gyventojai. ³³ Nugarą jie man atsuko, o ne savo veidą! Nors mokiau juos be perstojo ir primygtinai, tačiau jie nei klausė, nei priėmė pamokymo. ³⁴ Anaiptol, jie suteršė Namus, kurie vadinami mano vardu, pasistatydami juose savo bjaurius stabus. ³⁵ Jie pastatė Baalo kauburių aukurus Ben-Hinomo slėnyje, kad turėtų kur paaukoti savo sūnus ir savo dukteris Molechui^[i7] ir užtrauktų ant Judo nuodėmę, nors aš to jiems niekad neįsakiau. Man net į mintį neatėjo, kad jie darytų tokias baisybes!

³⁶ Todėl dabar taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas, apie šį miestą, kuris, kaip jūs sakote: 'Kalaviju, badu ir maru yra atiduodamas į Babilono karaliaus rankas'. ³⁷ Štai! Aš surinksiu juos iš visų kraštų, po kuriuos buvau išblaškęs savo pykčiu, įniršiu ir didžiu užsidegimu. Aš parvesiu juos į šią vietą ir čia saugiai apgyvendinsiu. ³⁸ Jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas. ³⁹ Vieną širdį ir vieną kelią duosiu jiems, kad jie mane visuomet garbintų savo pačių labui ir po jų savo vaikų gerovei. ⁴⁰ Sudarysiu su jais amžiną sandorą, niekuomet nuo jų nenusigręšiu ir nesiliausiu daryti jiems gera. Į širdį jiems įdiegsiu pagarbą man, kad jie nuo manęs nesigręžtų. ⁴¹ Džiaugsiuosi jais, – man bus džiugu daryti jiems gera: visa savo širdimi ir siela atsodinsiu juos tvirtai šitame krašte.

⁴² Juk taip kalbėjo VIEŠPATS: lygiai kaip siunčiau šią visą baisią nelaimę tai tautai, taip siųsiu jiems visa gera, kurį jiems pažadu. ⁴³ Vėl bus perkami laukai šitame krašte, apie kurį sakote: 'Tai apleisti tyrai, be žmonių ir gyvulių, atiduoti į kaldėjų rankas'. ⁴⁴ Kai sugrąžinsiu jų tremtinius, laukai bus perkami už pinigus, pirkimo sutartys sudaromos ir užantspauduojamos, kviečiami liudytojai Benjamino žemėje, Jeruzalės priemiesčiuose, Judo miestuose, – miestuose aukštumų, miestuose Šefelos ir miestuose Negebo, – tai VIEŠPATIES žodis“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>