1 [i1]Žodis, kuris atėjo Jeremijui iš VIEŠPATIES: 2 „Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Surašyk visa, ką tau kalbėjau, į knygą. 12 Juk taip kalbėjo VIEŠPATS: „Tavo sužalojimas mirtinas, tavoji žaizda nebepagydoma! 13 Nėra kam tave gydyti, – nėra vaisto tavajai ligai, tu niekad nebeišgysi. 14 Tave užmiršo visi tavo meilužiai,[i3] neberūpi jiems, kaip tau sekasi. Taip, smogiau tau, kaip priešas kad smogtų, pamokiau nuožmia bausme {už tavo didelę kaltę ir nuodėmių gausybę}. 15 Ko gi aimanuoji dėl savo sužalojimo, dėl savo nepagydomo skausmo? Už tavo didelę kaltę ir nuodėmių gausybę tau visa tai padariau. 18 Taip kalbėjo VIEŠPATS: „Štai! Atstatysiu Jokūbo palapines, pasigailėsiu jo trobų. Miestas bus atstatytas ant savosios kalvos ir rūmai stovės ant savųjų pamatų. 19 Iš tenai skambės padėkos giesmės ir džiaugsmo balsai. Padidinsiu jų skaičių, – bus jų nemažai, Padarysiu juos garbingus, – nebebus jie menki. 20 Jo vaikai bus kaip buvę senovėje, o jo bendruomenė tvirtai gyvuos mano malone. Bausmę siųsiu visiems jų engėjams. 21 Jųjų vadas[i4] bus vienas iš jų pačių, jųjų valdovas kils iš jų tarpo. Jam leisiu artintis prie manęs laisvai, nes kas kitas būtų toks drąsus, kad išdrįstų artintis prie manęs? – tai VIEŠPATIES žodis. – 22 Taip jūs būsite mano tauta, o aš būsiu jūsų Dievas“. | 
