Jeremijas rašo laišką Babilono tremtiniams

¹ Tai žodžiai laiško, kurį pranašas Jeremijas pasiuntė iš Jeruzalės seniūnams, išlikusiems tarp tremtinių, kunigams, pranašams ir visiems žmonėms, kuriuos Nebukadnezaras buvo ištrėmęs iš Jeruzalės į Babiloną. ² Tai įvyko, kai karalius Jekonijas ir karalienė motina, dvariškiai, Judo ir Jeruzalės didžiūnai drauge su amatininkais ir kalviais buvo ištremti iš Jeruzalės. ³ Laišką jis pasiuntė per Šafano sūnų Elasą^[i1] ir Hilkijo sūnų Gemariją,^[i2] kuriuos Judo karalius Zedekijas siuntė į Babiloną pas Babilono karalių Nebukadnezarą. Laiške buvo rašoma:

⁴ „Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, visiems tremtiniams, ištremtiems iš Jeruzalės į Babiloną: ⁵ 'Statykitės namus, įsikurkite. Veiskite sodus, valgykite jų vaisius. ⁶ Veskite žmonas, gimdykite sūnus ir dukteris, raskite žmonas savo sūnums ir leiskite dukteris už vyrų, kad ir jie gimdytų sūnus ir dukteris. Jūs privalote daugėti tenai, o ne mažėti. ⁷ Rūpinkitės gerove miesto, į kurį jus ištrėmiau, ir melskitės už jį VIEŠPAČIUI, nes jo gerovė – jūsų gerovė'.

⁸ Nes šitaip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Nesiduokite suvedžiojami savo pranašų, esančių su jumis, nei savo žynių. Nekreipkite dėmesio į sapnus, kuriuos jie nuolat sapnuoja. ⁹ Ką jie pranašauja jums mano vardu, yra melas! Aš jų nesiunčiau! – tai VIEŠPATIES žodis'.

¹⁰ Nes šitaip kalbėjo VIEŠPATS: 'Tik pasibaigus septyniasdešimčiai Babilono metų, jus aplankysiu ir ištesėsiu savo malonės pažadą sugrąžinti jus į šią vietą. ¹¹ Garantuoju, kad aš tikrai žinau savo užmojį jums, – tai VIEŠPATIES žodis, – užmojį jūsų labui, o ne jūsų žalai! Noriu jums suteikti sklidiną vilties ateitį. ¹² Kai jūs šauksitės manęs, kai ateisite ir kreipsitės į mane malda, aš jus išklausysiu. ¹³ Kai manęs ieškosite, mane rasite. Taip, jeigu visa širdimi manęs ieškosite, ¹⁴ surasite mane čia pat su jumis, ir aš jus sugrąžinsiu į jūsų kraštą, – tai VIEŠPATIES žodis. Aš surinksiu jus iš visų tautų ir iš visų vietų, kur tik buvau jus išblaškęs, ir sugrąžinsiu į tą vietą, iš kurios buvau jus ištrėmęs, – tai VIEŠPATIES žodis.'

¹⁵ Bet kadangi sakėte: 'VIEŠPATS davė mums pranašų Babilone', – ¹⁶ taip kalbėjo VIEŠPATS apie karalių, sėdintį Dovydo soste, ir apie visus žmones, gyvenančius šiame mieste, – jūsų tautiečius, neišėjusius drauge su jumis į tremtį: ¹⁷ taip pasakė Galybių VIEŠPATS: 'Siunčiu jiems kalaviją, badą ir marą. Padarysiu juos panašius į supuvusias figas, nebetinkamas valgyti. ¹⁸ Gainiosiu juos kalaviju, badu ir maru, padarysiu juos klaiko reginiu visoms žemės karalystėms, – prakeiksmu, apstulbimu, pajuoka ir patyčiomis tautų, po kurias juos išblaškysiu. ¹⁹ Lygiai kaip jie neklausė mano žodžių, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai be perstojo siunčiau pas juos savo tarnus pranašus, taip ir jūs nenorėjote klausyti, – tai VIEŠPATIES žodis'“.

²⁰ O dabar jūs išgirskite VIEŠPATIES žodį, – jūs, visi tremtiniai, kuriuos išsiunčiau iš Jeruzalės į Babiloną... ²¹ „Taip kalbėjo galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, apie Kolajo sūnų Ahabą ir Maasėjo sūnų Zedekiją, pranašus, kurie skleidžia melą jums mano vardu: 'Štai atiduosiu juos į Babilono karaliaus Nebukadnezaro rankas. Jis nužudys juos jūsų akyse. ²² Per juos tarp visų Judo tremtinių Babilone kils prakeiksmas: Tepadaro VIEŠPATS tau kaip Zedekijui ir Ahabui, kuriuos Babilono karalius iškepino ugnyje! ²³ Mat jie Izraelyje elgėsi begėdiškai, svetimaudami su savo artimo žmonomis ir skelbdami mano vardu melo žodžius, kurių jiems nebuvau liepęs skelbti. Aš tas, kuris žino, ir esu liudytojas, – tai VIEŠPATIES žodis'“.

Laiškas netikram pranašui Šemajui

²⁴ Šemajui iš Nehelamo pasakysi: „Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ^25 [i3]kadangi tu pasiuntei savo paties vardu laiškus visiems Jeruzalės žmonėms, visiems kunigams ir Maasėjo sūnui kunigui Zefanijui, sakydamas, ²⁶ kad VIEŠPATS tave paskyrė kunigu, vietoj kunigo Jehojados būti prižiūrėtoju VIEŠPATIES Namuose, idant įrakintum bet kokį pakvaišėlį, laikantį save pranašu, į trinką ir antkaklį. ²⁷ Kodėl tad dabar tu nesudraudi Jeremijo iš Anatoto, besireiškiančio tarp jūsų pranašu? ²⁸ Jis net mums į Babiloną atsiuntė žinią: 'Jūsų tremtis bus ilga! Statykitės namus, įsikurkite! Veiskite sodus, valgykite jų vaisius...'“

²⁹ Kai kunigas Zefanijas perskaitė šį laišką pranašui Jeremijui, ³⁰ Jeremijui atėjo VIEŠPATIES žodis: ³¹ „Pasiųski žinią visiems tremtiniams. Taip kalbėjo VIEŠPATS apie nehelamietį Šemają: 'Kadangi Šemajas pranašavo jums, nors aš nebuvau jo siuntęs, ir viliojo jus pasitikėti melu, ³² todėl, – taip kalbėjo VIEŠPATS, – nubausiu nehelamietį Šemają ir jo palikuonis! Nė vienas iš jų neišgyvens tarp šių žmonių, kad pamatytų gerumą, kurį padarysiu savajai tautai, – tai VIEŠPATIES žodis, – nes skelbė maištą prieš VIEŠPATĮ'“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>