¹⁴ „Sugrįžkite,^[i3] atsimetėliai vaikai, –sako VIEŠPATS, –

nes aš esu jūsų VIEŠPATS.

Paimsiu jus po vieną iš miesto,

po du iš šeimos ir atvesiu į Zioną.

¹⁵ Ten duosiu jums ganytojų pagal savo širdį, –

jie ganys jus išmintingai ir protingai.

¹⁶ Kai pagausėsite ir būsite vaisingi krašte, – sako VIEŠPATS, –

tomis dienomis žmonės daugiau nebesakys:

'VIEŠPATIES Sandoros Skrynia!'

Į galvą niekam ji nebeateis,

niekas jos nebeminės,

nepasiges ir naujos nebedarys“.

¹⁷ Tuo metu Jeruzalė bus vadinama 'VIEŠPATIES sostas', visos tautos ten susirinks, kad pašlovintų VIEŠPATIES vardą Jeruzalėje. Savo nedorų širdžių potraukių daugiau jos nebetenkins.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>