¹ Tais pačiais metais, Judo karaliaus Zedekijo valdymo pradžioje, ketvirtųjų metų penktą mėnesį, pranašas Hananijas, Azūro iš Gibeono sūnus, VIEŠPATIES Namuose, kunigų ir visų žmonių akivaizdoje, sakė Jeremijui: ² „Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Sulaužiau Babilono karaliaus jungą! ³ Dar dveji metai, ir sugrąžinsiu į šią vietą visus VIEŠPATIES Namų reikmenis, kuriuos Babilono karalius Nebukadnezaras paėmė iš šios vietos ir išgabeno į Babiloną. ⁴ Jehojakimo sūnų Jekoniją, Judo karalių, ir visus Judo tremtinius, išvarytus į Babiloną, parvesiu į šią vietą, – tai VIEŠPATIES žodis, – nes Babilono karaliaus jungą sulaužysiu'“.

⁵ Pranašas Jeremijas, atsakydamas Hananijui kunigų ir visų žmonių akivaizdoje, ⁶ tarė: „Tebūnie taip! Tepadaro tai VIEŠPATS! Teįvykdo tavo pranašystės žodžius, sugrąžindamas VIEŠPATIES Namų rykus ir visus tremtinius iš Babilono į šią vietą! ⁷ Betgi dabar klausykis atidžiai, ką pasakysiu tau ir visiems žmonėms. ⁸ Nuo senų senovės pranašai, gyvenę prieš mane ir tave, pranašavo daugeliui kraštų ir galingoms karalystėms karą, nelaimę ir marą. ⁹ Taigi pranašas, skelbiantis taiką, gali būti pripažintas tikrai VIEŠPATIES siųstu pranašu tiktai tada, kai jo pranašystė išsipildo“.

¹⁰ Tąsyk pranašas Hananijas nuėmė jungą ir pavalkus nuo pranašo Jeremijo kaklo, sulaužė ¹¹ ir visų žmonių akivaizdoje pasakė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: 'Taip sulaužysiu slegiantį visų tautų sprandus Babilono karaliaus Nebukadnezaro jungą per dvejus metus'“.Pranašas Jeremijas nuėjo savo keliu.

¹² Praėjus kuriam laikui po to, kai pranašas Hananijas sulaužė nuimtą pranašui Jeremijui nuo kaklo jungą, atėjo Jeremijui VIEŠPATIES žodis: ¹³ „Eik, pasakyk Hananijui: 'Šitaip kalbėjo VIEŠPATS: laužydamas medinį jungą, kali jungą iš geležies!'“ ¹⁴ Nes šitaip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Geležinį jungą ant sprando uždėsiu visoms tautoms, kad būtų pavaldžios Babilono karaliui Nebukadnezarui. Jos bus jam pavaldžios. Atidaviau jam net laukinius žvėris“.

¹⁵ Pranašui Hananijui pranašas Jeremijas tarė: „Klausyk, Hananijau! VIEŠPATS tavęs nesiuntė! Nūn per tave ši tauta pasitiki melu. ¹⁶ 'Tikėk manimi, – taip kalbėjo VIEŠPATS, – 'išsiųsiu' tave nuo žemės veido! Kadangi skelbei maištą prieš VIEŠPATĮ, dar šiais metais mirsi'“. ¹⁷ Tais pačiais metais, septintą mėnesį, mirė pranašas Hananijas.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>