BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 26 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jeremijo knygaSkyrius: 24

 Jeremijo knyga
  
 Dvi pintinės figų
  
Jer 24

1 [i1]VIEŠPATS man parodė dvi figų pintines, padėtas prieš VIEŠPATIES Šventyklą. Tai buvo po to, kai Babilono karalius Nebukadnezaras ištrėmė iš Jeruzalės ir nugabeno į Babiloną Jehojakimo sūnų Judo karalių Jekoniją ir Judo didžiūnus, amatininkus bei meistrus. 2 Vienoje pintinėje figos buvo labai geros – ankstyvosios, o kitoje pintinėje figos buvo labai prastos, – tokios prastos, jau nebevalgomos. 3 Kreipėsi į mane VIEŠPATS: „Ką tu matai, Jeremijau?“ – „Figas, – atsakiau, – gerosios figos – labai geros, bet prastosios – labai blogos, tokios blogos, jog jau nebevalgomos“. 4 Tuomet išgirdau VIEŠPATIES žodį: 5 „Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Aš laikau Judo tremtinius, kuriuos išsiunčiau iš šitos vietos į kaldėjų kraštą, tokiais gerais, kaip šios gerosios figos. 6 Aš rūpinsiuos jų gerove ir grąžinsiu juos į šitą kraštą. Aš atstatysiu juos, o ne griausiu, atsodinsiu juos, o ne rausiu. 7 Aš duosiu jiems širdį, kad pripažintų mane, jog esu VIEŠPATS. Jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas, nes jie visa širdimi sugrįš pas mane. 8 Bet Judo karalių Zedekiją, jo didžiūnus, Jeruzalės likutį, – išlikusį krašte ir apsigyvenusį Egipte, – aš laikysiu prastomis figomis, tokiomis prastomis, jog jau nebevalgomos, – taip kalbėjo VIEŠPATS. 9 Aš padarysiu juos siaubo reginiu visoms žemės karalystėms, gėda, patarle, pajuoka, keiksmu visose vietovėse, į kurias juos nublokšiu. 10 Siųsiu jiems kalaviją, badą ir marą, kol jie visiškai pradings iš krašto, kurį daviau jiems ir jų tėvams'“.

  
Išnašos:
1Jer 24,1-24,10: Jeremijas, kaip ir Ezekielis, matė, kad pasilikusieji Judo karalystėje ir pabėgėliai į Egiptą negrįžo prie Sandoros Dievo, bet gyveno savo užmačiomis. Tik tremtiniai Babilone paėmė į širdį tautos tragediją ir istorinių lūžių žaizdre suvokė savo paskirtį Sandoros Dievo – istorijos Viešpaties užmojyje.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 24