| Jer 25 | Septyniasdešimties metų tremtis 1 Žodis apie visus Judo gyventojus, kuris atėjo Jeremijui ketvirtaisiais[i1] Jošijo sūnaus Jehojakimo, Judo karaliaus, metais. Tai buvo pirmieji Babilono karaliaus Nebukadnezaro metai. 2 Tuo žodžiu pranašas Jeremijas kreipėsi į visus Judo žmones ir Jeruzalės gyventojus: 3 „Nuo tryliktųjų Amono sūnaus Jošijo, Judo karaliaus, metų iki šios dienos – taigi per dvidešimt trejus metus – man buvo duotas VIEŠPATIES žodis. Nesiliaudamas jį skelbiau jums, bet jūs neklausėte. 4 Nors jūs atsisakėte klausyti ir nenorėjote girdėti, VIEŠPATS nuolat ir be perstojo siuntė pas jus savuosius tarnus pranašus su šiuo žodžiu: 5 'Prašom gręžtis visi kaip vienas nuo savo nedoro kelio ir nuo savo piktų darbų, kad galėtumėte per amžius gyventi žemėje, kurią VIEŠPATS seniai davė jums ir jūsų tėvams. 6 Nesekiokite paskui kitus dievus, – jiems netarnaukite ir jų negarbinkite! Neveskite manęs iš kantrybės savo rankų darbais, kad jūsų neužgaučiau. 7 Bet manęs jūs neklausėte, – tai VIEŠPATIES žodis, – ir vedėte mane iš kantrybės savaisiais rankų darbais savo pačių skriaudai. 8 Todėl, – taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, – kad mano žodžių neklausėte, 9 štai aš pasikviesiu visas šiaurės gentis, – tai VIEŠPATIES žodis, – pasikviesiu Babilono karalių Nebukadnezarą, savo tarną. Aš atvesiu jas prieš tą kraštą, prieš jo gyventojus ir prieš visas šias kaimynines tautas. Sunaikindamas jas, paversiu jas klaiko ir pajuokos reginiu, užtrauksiu joms amžiną gėdą. 10 Nutildysiu visas jų linksmumo ir džiaugsmo dainas, jaunikio ir jaunosios balsus, girnų ūžesį, užgesinsiu visus žibintus. 11 Visas kraštas bus nusiaubtas ir liks šiurpi dykynė. Visos tos tautos vergaus Babilono karaliui septyniasdešimt metų. 12 O kai bus praėję septyniasdešimt metų, aš nubausiu Babilono karalių ir tautą, kaldėjų kraštą, už jų kaltę, – tai VIEŠPATIES žodis. Paversiu jų kraštą amžinais tyrlaukiais. 13 Įvykdysiu tame krašte visa, kuo esu grūmojęs, – visa, kas užrašyta šioje knygoje, ką pranašavo Jeremijas toms tautoms. 14 Ir jie taps daugelio tautų ir galingų karalių aukomis. Taip atlyginsiu jiems pagal jų darbus ir pagal jų pačių elgesį'“. Dievas teisia tautas 15 VIEŠPATS, Izraelio Dievas, man[i2] taip kalbėjo: „Imk šią pykčio vyno kupiną taurę iš mano rankos ir priversk gerti iš jos visas tautas, pas kurias tave siųsiu. 16 Jos gers, svirduliuos ir eis iš proto dėl kalavijo, kurį aš joms siųsiu“. 17 Aš paėmiau taurę iš VIEŠPATIES rankos ir pagirdžiau iš jos visas tautas, pas kurias mane siuntė VIEŠPATS: 18 Jeruzalę ir Judo karalystės miestus drauge su jos karaliais ir didžiūnais, kad paversčiau juos griuvėsiais, klaiko ir pajuokos reginiu, keiksmažodžiu, kaip nūdien jie yra tapę; 19 faraoną, Egipto karalių, jo dvariškius, jo didžiūnus ir visą jo tautą 20 – vietinius ir svetimtaučius; visus Uzo[i3] krašto karalius; visus filistinų krašto karalius: Aškelono, Gazos, Ekrono, ir Ašdodo likutį; 21 Edomą, Moabą ir amoniečius; 22 visus Tyro karalius, visus Sidono karalius, taip pat ir salų anapus jūros[i4] karalius; 23 Dedaną,[i5] Temą ir Buzą, visus dykumos gyventojus, kurie skutasi smilkinius, 24 {tai yra visus Arabijos karalius, visus maišytų tautų karalius} ir gyvena dykumoje; 25 visus Zimrio karalius, visus Elamo karalius, visus medų karalius; 26 visus šiaurės karalius, artimus ir tolimus, vieną po kito; visas karalystes ant žemės veido. O Šešako[i6] karalius gers paskutinis. 27 „Tada sakyk jiems: 'Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: gerkit! Pasigerkit ir vemkit, kol pargriūsite ir daugiau nebeatsikelsite nuo kalavijo, kurį jums pasiųsiu!' 28 O jeigu jie atsisakytų taurę iš tavo rankos imti ir gerti, sakyk jiems: 'Taip sakė Galybių VIEŠPATS: jūs turite gerti! 29 Pagalvokit! Jei miestui, kuris vadinamas mano vardu, siunčiu bausmę, ar jūs galite manyti, kad liksite nenubausti? Ne! Jūs neliksite nenubausti! Pašauksiu kalaviją visiems žemės gyventojams, – tai Galybių VIEŠPATIES žodis'“. 30 „O tu, kaip pranašas, visus šiuos žodžius paskelbk jiems ir pasakyk: - Sugriaudžia VIEŠPATS iš aukštybių, iš savo šventojo būsto jis griaudžia. Garsiai aidi jo griausmas savo kaimenei, tarsi vynuoges traiškančiųjų šauksmas. 31 Visus žemės gyventojus, lig pačių jos pakraščių, pasiekia sąmyšis, nes VIEŠPATS apkaltina tautas, – teis visą žmoniją: nedorėliai bus atiduoti kalavijui, – tai VIEŠPATIES žodis“. 32 Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS: „Štai! Nelaimė sėlina iš tautos į tautą, galinga audra kyla nuo žemės pakraščių“. 33 Tą dieną tie, kuriuos VIEŠPATS nužudė, gulės išmėtyti po visą pasaulį, nuo vieno krašto iki kito. Niekas jų neraudos, niekas nerankios jų nuo žemės ir nelaidos. Gulės jie kaip mėšlas dirvoje. 34 Vaitokite jūs, ganytojai, ir aimanuokite! Dulkėse raitykitės jūs, kaimenės vadai, nes atėjo jūsų skerdynių metas, – krisite kaip rinktiniai avinai. 35 Jokios užuovėjos nebus ganytojams nei kur gelbėtis kaimenės vadams. 36 Klausykit! Ganytojai aimanuoja, kaimenės vadai vaitoja, nes VIEŠPATS niokoja jų ganyklą, 37 nustėro jų ramios ganyklos nuo VIEŠPATIES įniršio. 38 Tarsi liūtas jis paliko savo guolį, ir jų kraštas tapo klaiko reginiu nuo nuožmaus kalavijo, – nuo VIEŠPATIES pykčio liepsnų. |
