BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 24 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jeremijo knygaSkyrius: 23

 Jeremijo knyga
  
Jer 23

Mesijo karalystė

1 „Vargas ganytojams,[i1] kurie klaidina ir išblaško mano ganyklos avis! – tai VIEŠPATIES žodis“. 2 Todėl taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas, – ganytojams, ganantiems jo tautą: „Jūs – tie, kurie išblaškėte mano kaimenę! Jūs išblaškėte ją ir ja nesirūpinote! Tikėkite manimi, aš bausiu jus už jūsų nedorus darbus, – tai VIEŠPATIES žodis. 3 Aš pats surinksiu savo kaimenės likutį iš visų kraštų, į kuriuos buvau juos nubloškęs, ir sugrąžinsiu į jų ganyklą. Čia jie bus vaisingi ir dauginsis. 4 Paskirsiu jiems ganytojus, kurie juos ganys. Nebereikės jiems daugiau bijoti ir nuogąstauti, – nė vienas iš jų nepradings, – tai VIEŠPATIES žodis“.

5 „Tikėkite manimi, – tai VIEŠPATIES žodis, –

ateina metas, kai išauginsiu Dovydui teisią Atžalą.

Kaip karalius jis viešpataus ir sumaniai

vykdys krašte, kas teisinga ir teisu.

6 Jo dienomis Judas bus išgelbėtas,

ir Izraelis saugiai gyvens.

Jis bus vadinamas šitokiu vardu:

'VIEŠPATS mūsų teisumas'“.

7 „Todėl žiūrėkite, – tai VIEŠPATIES žodis, – ateina metas, kada nebebus sakoma: 'Kaip gyvas VIEŠPATS, kuris išvedė izraeliečius iš Egipto!' – 8 o tik: 'Kaip gyvas VIEŠPATS, kuris parvedė Izraelio namų palikuonis iš šiaurės krašto ir iš visų kraštų, į kuriuos buvau juos išbloškęs, kad jie vėl gyventų savo pačių žemėje'“.

Klaidingi pranašai

9 Apie pranašus.[i2]

Plyšta man širdis krūtinėje,

dreba visi mano kaulai.

Esu kaip girtas,

kaip žmogus, įveiktas vyno,

dėl VIEŠPATIES ir dėl jo šventų žodžių.

10 Kraštas yra pilnas svetimautojų, –

dėl jų suskirdo žemė,

išdžiūvo tyrlaukių ganyklos.

Jie eiklūs daryti, kas nedora,

ir savo narsa piktnaudžiauja.

11 „Net kunigai ir pranašai – bedieviai!

Net savo Namuose atradau jų nedorybes, –

tai VIEŠPATIES žodis.

12 Dėl to jų kelias pavirs jiems slidžiu šunkeliu.

Tamsoje jie slidinės ir pargrius,

nes aš siųsiu jiems nelaimę,

kai ateis jų atpildo metas, –

tai VIEŠPATIES žodis.

13 Tarp Samarijos pranašų mačiau bjaurastį:

jie pranašavo Baalo vardu

ir vedė iš kelio mano tautą, Izraelį.

14 Bet ką matau tarp Jeruzalės pranašų,

yra baisenybė:

svetimauja, veidmainiauja,

drąsina nedorėlius, – daro visa,

kad niekas nesigręžtų nuo savo nedorumo.

Man jie visi kaip Sodoma,

{Jeruzalės} gyventojai kaip Gomora“.

15 Todėl taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS apie pranašus:

„Štai maitinsiu juos metėlėmis

ir girdysiu juos vandeniu su nuodais,

nes nuo Jeruzalės pranašų

bedievybė pasklido po visą kraštą“.

16 Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS:

„Neklausykite, ką tie pranašai jums pranašauja!

Apgaudinėja jie jus!

Savo pačių vaizduotės regėjimus skelbia,

o ne žodžius iš VIEŠPATIES lūpų.

17 Be perstojo kartoja[i3] mane niekinantiems,

kad 'VIEŠPATS kalbėjo: taika garantuota!' –

visiems, sekantiems savavale širdim, teigia:

'Neištiks jūsų jokia nelaimė!'“

18 Bet kas dalyvavo VIEŠPATIES taryboje, kad jį regėtų ir jo žodžio klausytųsi? Kas rūpestingai klausėsi jo žodžio, kad jį paskelbtų?

19 Žiūrėkite! Atūžia VIEŠPATIES audra!

Jo įniršis prasiveržia baisiu viesulo siautuliu,

kad išsilietų ant nedorėlių galvų.

20 VIEŠPATIES narsas nesulėtės,

kol jis savo užmojų neįvykdys ir neužbaigs.

Kai ta diena praeis,

jūs tai aiškiai suvoksite.

21 „Šitų pranašų aš nesiunčiau,

tačiau jie atskubėjo!

Aš jiems nieko nekalbėjau,

tačiau jie pranašavo!

22 Jei būtų jie dalyvavę mano taryboje,

jie būtų galėję skelbti manajai tautai mano žodžius,

būtų grąžinę juos iš nedoro kelio,

nuo jų nedorų darbų.

23 Nejau aš Dievas tik tada, kai esu ranka pasiekiamas?[i4]

tai VIEŠPATIES žodis, –

ir ne Dievas, kai toli?

24 Ar gali pasislėpti žmogus pakampyje,

kad aš jo nematyčiau? – tai VIEŠPATIES žodis.

Argi aš ne tas, kurio pilnas ir dangus, ir žemė? –

tai VIEŠPATIES žodis“.

25 „Girdėjau, ką sako pranašai, skelbiantys melus mano vardu. 'Aš sapnavau! – šaukia jie. – Aš sapnavau!' 26 Kaip ilgai tai tęsis? Ar turi mano vardą širdyje pranašai, skelbiantys melus ir savo pačių apgaulingas užgaidas? 27 Savo sapnais, kuriuos pasakoja vienas kitam, jie nori, kad manoji tauta užmirštų mano vardą, kaip jų tėvai kad užmiršo mano vardą dėl Baalo. 28 Pranašas, kuris sapnavo sapną, tepasakoja savo sapną! O tas, kuris turi manąjį žodį, teskelbia jį ištikimai!

Ką bendra turi kviečio grūdas su pelais?[i5]

29 Ar mano žodis nėra kaip ugnis? –

tai VIEŠPATIES žodis, –

kaip trupinantis uolą kūjis?

30 Todėl aš esu prieš tuos pranašus, – tai VIEŠPATIES žodis, – kurie vagia mano žodžius vienas iš kito. 31 Taip, esu prieš tuos pranašus, – tai VIEŠPATIES žodis, – kurie liežuviais mala, kartodami: 'Taip kalbėjo Viešpats'. 32 Taip, esu prieš pranašus, kurie skelbia apgaulingus sapnus, – tai VIEŠPATIES žodis, – ir suvedžioja mano tautą, kartodami savo melus ir tuščiai girdamiesi. Nei juos siunčiau, nei juos įgaliojau! Jie neduoda šiai tautai jokios naudos, – tai VIEŠPATIES žodis“.

Viešpaties „Našta„

33 „O jei ši tauta, – ar pranašas, ar kunigas, – imtų klausti tave: 'Kas yra ta VIEŠPATIES našta?'[i6] – atsakyk jiems: 'Jūs esate ta našta, ir aš jus numesiu!' – tai VIEŠPATIES žodis. 34 Jei pranašas ar kunigas, ar kas nors kitas kalbėtų apie 'VIEŠPATIES naštą', tą žmogų ir jo šeimą aš nubausiu. 35 Kalbėdami tarpusavyje, jūs šitaip klauskite: 'Kokį atsakymą davė VIEŠPATS?' ar 'Ką VIEŠPATS kalbėjo?' 36 Bet posakio 'VIEŠPATIES našta' daugiau nebeminėkite, nes jis skirtas žmogui, kuriam VIEŠPATS patiki savo žodį. Jei jį minite, iškraipote gyvojo Dievo, Galybių VIEŠPATIES, mūsų Dievo, žodžius. 37 Šitaip tu klausi pranašą: 'Ką tau VIEŠPATS atsakė?' ar 'Ką kalbėjo VIEŠPATS?' 38 Bet jeigu klausiate apie 'VIEŠPATIES naštą', tai šitaip atsako VIEŠPATS: „Kadangi jūs vartojate posakį 'VIEŠPATIES našta', nors aš jums liepiau nevartoti, 39 todėl aš pats nešiu jus kaip naštą ir atstumsiu nuo savo veido jus ir miestą, kurį daviau jums ir jūsų tėvams. 40 Paženklinsiu jus amžina gėda, – amžina nešlove, kuri niekad nebus užmiršta“.

  
Išnašos:
1Jer 23,1-23,8: Viešpats sugretina save, gerąjį Ganytoją, su blogais karaliais, valdžiusiais jo tautą. Atėjus atkūrimo metui, Dievas duos savo tautai gerus valdovus (1-4 eilutės). Mesijinis karalius kils iš Dovydo dinastijos ir valdys Judą ir Izraelį – abi karalystes – Viešpaties teisumu, įgyvendindamas karaliaus idealą (5-8 eilutės). Viešpats mūsų teisumas turbūt yra ironiškas žaismas karaliaus Zedekijo vardu – hebrajiškai Jahweh-zidqenu: mesijinis karalius tikrai įgyvendins, ką Zedekijas skelbia tik savo vardu.
2Jer 23,9-23,40: Po Jeremijo pranašavimų karaliams Jeremijo knygos redaktorius įterpė šį pranašavimų pranašams rinkinį. Pranašai drauge su kunigais nebuvo ištikimi Dievo religijos mokytojai. Žr. Jer 2,8; 4,9; 6,13-14.
3Jer 23,17-23,20: Netikri pranašai ne tik nedorai elgėsi, bet ir puoselėjo žmonių nedorumą, pranašaudami gerovę pikta darantiems. Jeremijas, tikras pranašas, priešingai, pranašauja apie neišvengiamus nuodėmės padarinius.
4Jer 23,23: ... kai ranka pasiekiamas ... kai toli: Dievas žino ne tik dabartį, bet taip pat ir ateitį. Pagonių dievų akiratis siauras, Dievas – istorijos Viešpats.
5Jer 23,28-23,29: ... kviečio grūdas su pelais: šitaip Jeremijas sugretina klaidingus ir tikrus pranašus. Tikroji pranašystė yra tarsi ugnis (žr. Jer 5,14; 20,9) – veda į kritišką nuosprendį (29-oji eilutė). Tai liudija visas Jeremijo gyvenimas.
6Jer 23,33-23,40: Žodžių žaismas, sukurtas remiantis hebrajišku žodžiu massa, kuris reiškia ir naštą, ir ištarmę (paprastai apie nelaimę). 34-oje eilutėje draudžiama vartoti žodį massa Dievo ištarmės prasme. Be abejo, tai buvo daroma dėl žodžio piktnaudžiavimo, kuris mums lieka nežinomas. Oz 2,18 tekste draudžiama Dievą vadinti Baalu, Šeimininku, dėl šio vardo ryšių su kanaaniečių religijos apeigomis.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 23