|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Jeremijo knyga | Skyrius: |  | 23 |  |
| | Jeremijo knyga | | | | | Jer 23 | Mesijo karalystė 1 „Vargas ganytojams,[i1] kurie klaidina ir išblaško mano ganyklos avis! – tai VIEŠPATIES žodis“. 2 Todėl taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas, – ganytojams, ganantiems jo tautą: „Jūs – tie, kurie išblaškėte mano kaimenę! Jūs išblaškėte ją ir ja nesirūpinote! Tikėkite manimi, aš bausiu jus už jūsų nedorus darbus, – tai VIEŠPATIES žodis. 3 Aš pats surinksiu savo kaimenės likutį iš visų kraštų, į kuriuos buvau juos nubloškęs, ir sugrąžinsiu į jų ganyklą. Čia jie bus vaisingi ir dauginsis. 4 Paskirsiu jiems ganytojus, kurie juos ganys. Nebereikės jiems daugiau bijoti ir nuogąstauti, – nė vienas iš jų nepradings, – tai VIEŠPATIES žodis“. 5 „Tikėkite manimi, – tai VIEŠPATIES žodis, – ateina metas, kai išauginsiu Dovydui teisią Atžalą. Kaip karalius jis viešpataus ir sumaniai vykdys krašte, kas teisinga ir teisu. 6 Jo dienomis Judas bus išgelbėtas, ir Izraelis saugiai gyvens. Jis bus vadinamas šitokiu vardu: 'VIEŠPATS mūsų teisumas'“. | | | | | Išnašos: | | 1 | Jer 23,1-23,8: Viešpats sugretina save, gerąjį Ganytoją, su blogais karaliais, valdžiusiais jo tautą. Atėjus atkūrimo metui, Dievas duos savo tautai gerus valdovus (1-4 eilutės). Mesijinis karalius kils iš Dovydo dinastijos ir valdys Judą ir Izraelį – abi karalystes – Viešpaties teisumu, įgyvendindamas karaliaus idealą (5-8 eilutės). Viešpats mūsų teisumas turbūt yra ironiškas žaismas karaliaus Zedekijo vardu – hebrajiškai Jahweh-zidqenu: mesijinis karalius tikrai įgyvendins, ką Zedekijas skelbia tik savo vardu. | | 2 | Jer 23,9-23,40: Po Jeremijo pranašavimų karaliams Jeremijo knygos redaktorius įterpė šį pranašavimų pranašams rinkinį. Pranašai drauge su kunigais nebuvo ištikimi Dievo religijos mokytojai. Žr. Jer 2,8; 4,9; 6,13-14. | | 3 | Jer 23,17-23,20: Netikri pranašai ne tik nedorai elgėsi, bet ir puoselėjo žmonių nedorumą, pranašaudami gerovę pikta darantiems. Jeremijas, tikras pranašas, priešingai, pranašauja apie neišvengiamus nuodėmės padarinius. | | 4 | Jer 23,23: ... kai ranka pasiekiamas ... kai toli: Dievas žino ne tik dabartį, bet taip pat ir ateitį. Pagonių dievų akiratis siauras, Dievas – istorijos Viešpats. | | 5 | Jer 23,28-23,29: ... kviečio grūdas su pelais: šitaip Jeremijas sugretina klaidingus ir tikrus pranašus. Tikroji pranašystė yra tarsi ugnis (žr. Jer 5,14; 20,9) – veda į kritišką nuosprendį (29-oji eilutė). Tai liudija visas Jeremijo gyvenimas. | | 6 | Jer 23,33-23,40: Žodžių žaismas, sukurtas remiantis hebrajišku žodžiu massa, kuris reiškia ir naštą, ir ištarmę (paprastai apie nelaimę). 34-oje eilutėje draudžiama vartoti žodį massa Dievo ištarmės prasme. Be abejo, tai buvo daroma dėl žodžio piktnaudžiavimo, kuris mums lieka nežinomas. Oz 2,18 tekste draudžiama Dievą vadinti Baalu, Šeimininku, dėl šio vardo ryšių su kanaaniečių religijos apeigomis. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Jeremijo knyga | Skyrius: | | 23 | |
|
|
|
|
