BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 09 26 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jeremijo knygaSkyrius: 22

 Jeremijo knyga
  
Jer 22

1 Taip kalbėjo VIEŠPATS: „Nueik į Judo karaliaus rūmus ir ten perduok šį žodį. 2 Sakyk: 'Judo karaliau, sėdintis Dovydo soste, klausyki VIEŠPATIES žodžio: tu pats, tavo dvariškiai ir tavo valdiniai, įeinantys pro šiuos vartus! 3 Taip kalbėjo VIEŠPATS: darykite, kas teisinga ir teisu! Gelbėkite iš skriaudiko nagų nuskriaustąjį! Nesielkite neteisingai ir neskriauskite svetimšalio, našlaičio ir našlės, neišliekite nekalto kraujo šioje vietoje. 4 Nes jei tikrai jūs tą įsakymą vykdysite, tuomet pro šiuos rūmų vartus visuomet žygiuos karaliai, sėdintys Dovydo soste. Važiuoti karietose, raiti ant žirgų jie patys, jų dvariškiai ir jų valdiniai. 5 Bet jei jūs šių žodžių neklausysite, – prisiekiu pats savimi! – tai VIEŠPATIES žodis, – šie rūmai pavirs griuvėsių krūva'“.

6 Nes šitaip kalbėjo VIEŠPATS apie Judo karaliaus rūmus:

„Nors esi tu man kaip Gileadas,[i1]

kaip Libano[i2] kalnų viršūnė,

tačiau paversiu tave dykuma,

negyvenamu miestu.

7 Prieš tave pasiųsiu naikintojus,

ginkluotus savo įnagiais, –

jie nukirs tavo rinktinius kedrus

ir sumes juos į liepsnas.

8 Kai daug pagonių pro šitą miestą eidami klausinės vieni kitus: 'Kodėl gi taip padarė VIEŠPATS tokiam puikiam miestui?' – 9 jie gaus atsakymą: 'Dėl to, kad jie atsimetė nuo sandoros su VIEŠPAČIU, savo Dievu, garbino kitus dievus ir jiems tarnavo'“.

Pranašavimas karaliui Jehoahazui {Šalumui}

10 Neverkite mirusiojo,[i3]

jo neraudokite!

Geriau verkite to, kuris išeina,

nes jis niekuomet nebegrįš

nei savo gimtojo krašto nebematys.

11 Taip kalbėjo VIEŠPATS apie Jošijo sūnų Judo karalių Šalumą,[i4] kuris buvo savo tėvo Jošijo sosto įpėdinis: „Jis išėjo iš tos vietos niekad nebegrįžti. 12 Toje vietovėje, į kurią buvo ištremtas, jis mirs. Šito krašto jis niekad nebematys“.

Pranašavimas Jehojakimui

13 „Vargas tam, kuris stato sau namus neteisumu,

menes – neteisingumu,

kuris verčia savo bičiulį jam dirbti be atlygio,[i5]

neatiduoda jam jo algos!

14 Kuris sako: „Pasistatysiu erdvius rūmus

su vėsiomis menėmis“, –

platina jų langus, išmuša jų sienas kedro lentomis

ir nudažo juos skaisčiai raudonai.

15 Argi esi karališkesnis,

kai kedru varžaisi su karaliais?

O tavo tėvas – argi nevalgė ir negėrė?

Tačiau jis vykdė ir tai, kas teisu ir teisinga,[i6]

užtat ir lydėjo jį sėkmė.

16 Jis gynė vargšų ir skurdžių teises,

dėl to jam ir sekėsi.

Ar tai nebuvo tikras manęs pažinimas? –

tai VIEŠPATIES žodis.

17 O tavo akims ir širdžiai rūpi vien savo nauda,

tiktai lieti nekaltųjų kraują,

naudoti prievartą ir smurtą“.

18 Todėl taip kalbėjo VIEŠPATS apie Jošijo sūnų, Judo karalių Jehojakimą:

„Vargas šiam vyrui!

Jo niekas neraudos:

'Ai, mano broli! Ai, sese!'[i7]

Jo niekas neraudos:

'Ai, valdove! Ai, didenybe!'

19 Jo laidotuvės bus kaip asilo,[i8]

išvilks jį ir išmes už Jeruzalės vartų“.

Pranašavimas karaliui Jehojachinui {Konijui}

20 „Užlipk ant Libano[i9] kalnų ir klyk,

tesigirdi tavo balsas Bašane!

Klyk nuo Abarimų,

nes visi tavo meilužiai sunaikinti!

21 Kai klestėjai, kreipiausi į tave,

tačiau tu atsakei: „Neklausysiu!“

Toks buvo tavo kelias nuo pat tavo jaunystės, –

mano balso tu neklausei!

22 Visus tavo ganytojus vėjas ganys,

tavieji meilužiai eis į tremtį.

Tada tikrai būsi sugėdinta ir pažeminta

už visus savo nedorus darbus.

23 Tu, Libane tupintis, kedruose lizdą susisukęs,

vaitosi, kai užpuls tave kančios,

kai surems tave skausmai, kaip suremia gimdyvę!“

24 „Kaip aš gyvas, – tai VIEŠPATIES žodis, – net jeigu Jehojakimo sūnus Konjahus,[i10] Judo karalius, būtų antspaudo žiedas ant mano dešinės, – net nuo ten jį nuplėščiau. 25 Tave atiduosiu į rankas tų, kurie ieško tavo gyvybės, į rankas tų, kurie tau kelia siaubą, – į rankas Babilono karaliaus Nebukadnezaro ir kaldėjų. 26 Nublokšiu tave drauge su tavo motina, kuri tave pagimdė,[i11] į 'kitą kraštą', kuriame negimėte, ir ten jūs mirsite. 27 Į kraštą, į kurį jie trokš grįžti, jie nebesugrįš.

28 Ar šitas žmogus, Konjahus, nėra puodas, –

šlamštas, skirtas sudaužyti,

indas, kurio niekas nenori?

Tai kodėl jis ir jo palikuonys yra išbloškiami?

Kodėl nubloškiami į kraštą,

kurio jie nepažįsta?

29 O, šalie, šalie, šalie!

Išgirski VIEŠPATIES žodį!

30 Taip kalbėjo VIEŠPATS:

„Įrašykite šitą žmogų kaip bevaikį,[i12]

nevykėlį visą gyvenimą!

Nes nė vienam iš jo palikuonių nebepavyks

vėl atsisėsti į Dovydo sostą

ir valdyti Judo karalystę“.

  
Išnašos:
1Jer 22,6: Gileadas ... Libanas: abu kraštai buvo garsūs savo miškais ir medžiais.
2Jer 22,6: Gileadas ... Libanas: abu kraštai buvo garsūs savo miškais ir medžiais.
3Jer 22,10: Mirusysis: karalius Jošijas. Jo įpėdinis, Jehoahazas, – tas, kuris išeina, – buvo faraono Neko’o ištremtas į Egiptą, kur ir mirė. Žr. 2 Kar 23,31-33.
4Jer 22,11: Šalumas: Jehoahazas vadinamas Šalumu tik šitame tekste. Atrodo, kad tai buvo jo gimtasis vardas, o Jehoahazo vardu buvo pavadintas, kai tapo karaliumi.
5Jer 22,13: Be atlygio ... : arba priverstiniu darbu karaliaus labui, arba nemokant suderėtos algos. Nepaisant skurdo, sukelto Judo karalystėje dėl duoklės svetimiesiems, Jehojakimas statėsi prabangius rūmus Jeruzalėje ( 14-oji eilutė). Visuomeninis neteisingumas, – karalių ir didžiūnų skriaudos liaudžiai, – buvo dingstis pranašiškai pasmerkti karalius ir didžiūnus (17 eil.).
6Jer 22,15-22,16: Karalius Jošijas įvedė religinę ir visuomeninę reformą. Jo valdymo metu Judo karalystėje vyravo medžiaginė gerovė be išnaudojimo. Jošijas įkūnijo karalystės idealą.
7Jer 22,18: Ai, mano broli! Ai, sese!: įprastiniai mirusiojo apraudojimo šauksmai.
8Jer 22,19: Laidotuvės kaip asilo ... : asilo laidotuvės – jokios laidotuvės, – asilo lavonas buvo išmetamas už miesto į šiukšlyną. Pranašavimas atspindi žmonių laikyseną Jehojakimo atžvilgiu, o ne istorinę tikrovę. Pasak 2 Kar 24,5 teksto, Jehojakimas buvo palaidotas tėvų kape Jeruzalėje. Galbūt jo kapas buvo Nebukadnezaro išniekintas.
9Jer 22,20-22,23: Jeremijas ragina Jeruzalę lipti ant Libano kalnų, Bašano aukštumų bei Abarimų, – ant aukščiausių vietų šiaurėje, šiaurryčiuose ir pietryčiuose, – kad pamatytų savo ‘meilužių’ – Judo karalystės savanaudžių vadų, vadinamų ganytojais, likimą. Tai buvo 597 m. prieš Kristų. Žr. Jer 2,8. Nebukadnezarui ištrėmus į Babiloniją Jehojachiną, Jeruzalė išliko nesunaikinta (23-ioji eilutė). Jeruzalė buvo sunaikinta 587 m. prieš Kristų – dešimčia metų vėliau (žr. 6-ąją eilutę).
10Jer 22,24: Konjahus: sutrumpintas Jehojachino vardas. Antspaudo žiedas: antspaudas, kurį nešiodavosi karaliai ir didžiūnai. Tam tikra prasme šis žiedas buvo didžiausias turtas ir nuolat ant rankos piršto. Viešpats sako, kad jis Jehojachiną atmes, nors Jehojachinas ir būtų taip vertingas. 24-30 eilučių data – trumpas trejeto mėnesių Jehojachino karaliavimas, prieš ištrėmimą į Babiloną.
11Jer 22,26: Tave ... su motina, kuri tave pagimdė: karalienė motina Judo karalystėje turėdavo ypatingą vaidmenį. Karalių knygose ji paprastai minima vardu kartu su karaliumi. Žr. 1 Kar 15,2; 2 Kar 18,2. Jehojachinas mirė Babilone.
12Jer 22,30: Bevaikis: Jehojachinas vadinamas bevaikiu, nes nė vienas jo palikuonis nebuvo karaliumi. Ezekielio knyga rodo, jog Judo karalystės tremtiniai Babilonijoje vylėsi, kad Jehojachinas sugrįš į Jeruzalę ir karaliaus Dovydo soste. Jeremijo pranašystė turi tikslą sunaikinti šią viltį (žr. Jer 28,4). Tremtyje Jehojachinui gimė septyni sūnūs. Jo vaikaitis Zerubabelis kurį laiką valdė potremtinę judėjų bendruomenę. Jis buvo vadinamas valdytoju, ne karaliumi.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 22