Sąmokslas prieš Jeremiją 18 VIEŠPATS man tai apreiškė, aš buvau įspėtas. Tik tada leidai tu man jų užmačias permatyti! 19 Aš mat buvau lyg patiklus avinėlis, vedamas pjauti, ir net nenujaučiau, kad jie prieš mane slapta mezga sąmokslus: „Sunaikinkime medį su jo vaisiais, išraukime jį iš gyvųjų žemės, kad jo nė vardas nebebūtų minimas“. 20 Bet tu, Galybių VIEŠPATIE, sprendi teisingai, ištiri jausmus ir širdį![i1] Leisk man pamatyti, kaip tu jiems atkeršysi, nes tau patikėjau savąjį reikalą! |