BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2017 11 25 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Juditos knygaSkyrius: 2

 Juditos knyga
  
Jdt 2

Karo žygis prieš tautas Vakaruose

1 Aštuonioliktaisiais metais, pirmojo mėnesio dvidešimt antrąją dieną, rūmuose sklido gandas, kad asirų karalius Nebukadnezaras, lygiai kaip jis buvo grasinęs, imsis keršto visiems aniems kraštams. 2 Pasišaukęs visus savo pareigūnus ir visus didžiūnus, jis išdėstė jiems savo slaptą užmojį ir savo lūpomis jiems smulkiai nupasakojo tos visos srities išdavystę. 3 Taigi buvo nutarta sunaikinti visus, kurie atsisakė paklusti jo duotam įsakymui.

4 Pasibaigus tam pasitarimui, asirų karalius Nebukadnezaras pasišaukė vyriausiąjį savo kariuomenės vadą, savo pavaduotoją Holoferną,[i1] ir jam tarė: 5 „Taip kalba Didysis Karalius, visos žemės viešpats. Eik mūsų vardu ir pasiimk su savimi patyrusių vyrų – šimtą dvidešimt tūkstančių pėstininkų ir dvylika tūkstančių raitininkų. 6 Leiskis į žygį prieš visus kraštus Vakaruose, nes jie nepaisė mano įsakymų. 7 Įsakyk jiems, kad turėtų paruošę žemių ir vandens,[i2] nes aš atžygiuoju ant jų įtūžęs. Aš uždengsiu visą jų žemės paviršių savo kareivių kojomis ir leisiu, kad jie būtų mano kariuomenės grobis. 8 Daubos ir grioviai bus pilni jų sužeistųjų! Net patvinusi upė bus lavonų užkimšta! 9 Aš išvarysiu juos belaisviais į pačius žemės pakraščius. 10 Tad eik! Užimk jų žemę man iš anksto. Jeigu jie tau pasiduos, pasaugok juos man iki jų bausmės dienos. 11 O tiems, kurie priešinsis, neparodyk nė vienam jokio pasigailėjimo, bet leisk žudyti ir plėšti kiekviename krašte, kurį užimsi. 12 Savo gyvastimi[i3] ir savo karalystės galybe tai pasakiau! Visa tai įvykdysiu savo ranka![i4] 13 O tu tad nepraleisk nė vieno savo valdovo įsakymo, bet taip juos vykdyk, kaip tau įsakiau. Nedelsk tai vykdyti!“

Holoferno žygis

14 [i5]Išėjęs iš karaliaus rūmų, Holofernas tuojau pat sušaukė visus asirų kariuomenės didžiūnus, vadus ir pareigūnus. 15 Jis sutelkė į būrius šimtą tūkstančių rinktinių kareivių, kaip jam buvo įsakęs jo valdovas padaryti, ir dvylika tūkstančių raitų lankininkų. 16 Jis paskirstė juos į kovos gretas, kaip yra paskirstoma galinga kariuomenė žygiui. 17 Be to, jis parūpino labai didelį skaičių kupranugarių, asilų bei mulų jų mantai gabenti ir nesuskaitomą daugybę avių, jaučių bei ožkų jiems maitinti. 18 Kiekvienas vyras gavo gausų maisto davinį ir dosniai sidabro bei aukso iš karaliaus rūmų.

19 Tada jis leidosi į žygį su visa savo kariuomene, – žygiuodamas pirma karaliaus Nebukadnezaro, – savo kovos vežimais, raitininkais ir rinktiniais pėstininkais uždengti visą žemės paviršių Vakaruose. 20 Drauge su jais ėjo marga minia tarsi skėrių spiečius, tarsi žemės smiltys – minia, kurios suskaičiuoti nebuvo įmanoma.

21 Jie tad leidosi į žygį iš Ninevės ir žygiavo tris dienas Bektilės lygumos link. Nuo Bektilės jie nužygiavo statytis stovyklos prie kalnų, dunksančių į šiaurę nuo Aukštutinės Kilikijos. 22 Iš ten Holofernas, paėmęs visą savo kariuomenę, – pėstininkus, raitininkus ir kovos vežimus, – nužygiavo į aukštumas. 23 [i6]Jis nuniokojo Putą ir Ludą, apiplėšė visus rasisitus ir išmaelitus, gyvenančius ant dykumos ribos į pietus nuo Cheleono. 24 Tada, persikėlęs per Eufratą, perėjo Mesopotamiją, naikindamas visus įtvirtintus miestus palei Abronos upę, ir pasiekė jūrą. 25 Paskui, užpuolęs Kilikijos žemes, išžudė visus, kurie jam priešinosi. Tada jis nuėjo prie pietinių Jafeto ribų priešais Arabiją. 26 Apsupęs visus midjaniečius, padegė jų palapines ir išgrobė jų avides. 27 Nusileidęs į Damasko lygumą pjūties metu, padegė visus jų laukus, sunaikino jų kaimenes ir bandas, ištuštino jų miestus, nuniokojo jų žemes ir kalaviju išžudė visus jų jaunus vyrus.

28 Baimė ir klaikas apėmė visas pajūrio tautas: Sidono ir Tyro gyventojus, Suro ir Okinos gyventojus bei visus Jamnijos gyventojus. Ir Azoto bei Aškelono gyventojai buvo klaiko apimti.

  
Išnašos:
1Jdt 2,4: ... kariuomenės vadą ... Holoferną: Holofernas yra antrasis pagrindinis knygos veikėjas.
2Jdt 2,7: ... žemių ir vandens: persų laikotarpiu užkariautojo sutikimas su žemėmis ir vandeniu buvo besąlygiško pasidavimo įvaizdis.
3Jdt 2,12: ... savo gyvastimi: pažodžiui kaip aš gyvas! Senajame Testamente tokia priesaika yra būdinga Dievybei. Žr. Įst 32,40. Taip prisiekdamas, Nebukadnezaras daro save lygų Dievui. Žr. Jdt 6,2.
4Jdt 2,12: ... savo ranka: pakelta Nebukadnezaro ranka prieš Dievą ir jo tautą yra proga sankirčiui su moters Juditos ranka. Žr. Jdt 9,9-10; Iz 10,5-14.
5Jdt 2,14-2,27: Trijų dienų žygis nuo Ninevės iki Bektilės – nūdien nežinoma vietovė – į šiaurę nuo Aukštutinės Kilikijos yra negalimas, nes tai buvo bent 300 km kelionė. Kilikija yra pietrytinės Mažosios Azijos sritis.
6Jdt 2,23: Put{as} ir Lud{as} – turbūt mažos karalystės Mažojoje Azijoje. Ez 30,5 tekste jie minimi kaip Egipto sąjungininkai, o Ez 27,10 tekste Putas ir Ludas parūpina Tyrui samdinių kareivių. Rasisitai nėra istorijai žinomi; išmaelitai – arabai (žr. Pr 6,11-12); Cheleon{as} – Kaldėja?
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Juditos knygaSkyrius: 2