| Jdt 3 | 1 Jie tad siuntė pas jį pasiuntinius prašyti taikos šiais žodžiais: 2 „Štai mes, Nebukadnezaro Didžiojo karaliaus tarnai, gulime kniūbsti prieš tave. Elkis su mumis, kaip nori. 3 Štai mūsų pastatai, visas mūsų kraštas, visi kviečių laukai, kaimenės ir bandos, visos mūsų gyvenviečių avidės prieš tavo akis! Daryk su jais, kaip tau atrodo geriausia. 4 Štai mūsų miestai ir jų gyventojai tavo paslaugoms! Ateik ir elkis su jais, kaip tau atrodo gera“. 5 Pasiuntiniams atėjus pas Holoferną ir davus jam šią žinią, 6 jis nužygiavo į pajūrį su kariuomene, išdėstė įgulas įtvirtintuose miestuose ir paėmė jų rinktinius vyrus į pagalbinius dalinius. 7 Tų miestų žmonės ir visi kaimų gyventojai priėmė jį su vainikais, rateliais ir būgnelių su žvangučiais muzika. 8 Tačiau jis sunaikino visas jų alkus ir iškirto šventuosius medžius, vykdydamas jam duotą įsakymą sunaikinti visus vietinius dievus, kad visos tautos garbintų vieną Nebukadnezarą ir visos kalbos bei visos gentys šauktųsi jo kaip dievo. 9 Pagaliau jis pasiekė Esdraeloną prie Dotano, esančio priešais Judėjos kalnų virtinę. 10 Pasistatęs stovyklą tarp Gebos[i1] ir Skitopolio, pasiliko visą mėnesį, norėdamas aprūpinti savo kariuomenę reikmenimis. |
