| Jdt 1 | Karas su Medija 1 Tai buvo dvyliktieji Nebukadnezaro,[i1] valdžiusio asirus didžiajame Ninevės mieste, karaliavimo metai. Tomis dienomis Arfaksadas[i2] valdė Ekbatanoje. 2 Aplink miestą jis pastatė sieną iš tašytų akmenų, kiekvienas jų buvo trijų uolekčių aukščio ir šešių uolekčių ilgio; sieną padarė septyniasdešimties uolekčių aukščio ir penkiasdešimties uolekčių storio. 3 Prie vartų jis pastatė šimto uolekčių aukštumo, o prie pamatų šešiasdešimties uolekčių platumo bokštus. 4 O vartus pastatė septyniasdešimties uolekčių aukštumo su keturiasdešimties uolekčių platumo anga, kad jo pajėgos ir į gretas susirikiavę pėstininkai galėtų išžygiuoti kartu. 5 Tomis dienomis karalius Nebukadnezaras išėjo į mūšį su karaliumi Arfaksadu didžiojoje lygumoje. Ši lyguma yra prie Ragau'o[i3] ribų. 6 Pas jį susitelkė visi gyventojai iš aukštumų, visi, gyvenantieji palei Eufratą, Tigrį bei Hydaspesą, ir iš elymėjų karaliui Ariochui pavaldžių lygumų. Taigi daug tautų buvo pašaukta dalyvauti cheleūditų[i4] mūšyje. Nebukadnezaro ultimatumas tautoms 7 [i5]Tada asirų karalius Nebukadnezaras išsiuntė pasiuntinius pas visus Persijos gyventojus, visus žmones Vakarų kraštuose – Kilikijoje, Damaske, Libane, Antilibane, pas visus pajūrio gyventojus, 8 pas tautas Karmelyje, Gileade, Aukštutinėje Galilėjoje, didžiojoje Esdraelono lygumoje, 9 pas žmones Samarijoje ir jos miestuose, pas visus anapus Jordano ir iki pat Jeruzalės, Betanijos, Chelūso, Kadešo, Raamseso ir visos Gošeno žemės, 10 pas žmones net anapus Tanio bei Memfio ir pas visus visus Egipto gyventojus iki pat Etiopijos ribų. 11 Betgi visų tų kraštų gyventojai nekreipė dėmesio į asirų karaliaus šaukimą dėtis prie jo karo žygiui, nes jo nebijojo ir laikė jį tik mirtingu žmogumi. Jie tad grąžino jo pasiuntinius atgal tuščiomis rankomis ir įsižeidusius. 12 Nebukadnezaras, labai įtūžęs ant tų visų kraštų, prisiekė savo sostu ir karalyste atkeršyti visai Kilikijos, Damasko ir Sirijos sričiai, išžudyti savo kalaviju visus Moabo gyventojus, Amono žmones, visą Judėją ir visus bet kur Egipte iki pat abiejų jūrų pakrančių.[i6] Nebukadnezaro žygis prieš Arfaksadą 13 Septynioliktaisiais metais, nužygiavęs su savo kariuomene prieš Arfaksadą, jis nugalėjo jį mūšyje. Sutriuškinęs visą Arfaksado kariuomenę – raitininkus ir kovos vežimus, 14 jis užėmė jo miestus ir, atžygiavęs į Ekbataną, paėmė jos bokštus, apiplėšė jos turgavietes ir pavertė jos didybę pajuokos reginiu. 15 Paėmęs į nelaisvę Arfaksadą Ragau'o kalnuose, suvarpė jį savo ietimis ir sunaikino jį visiems laikams. 16 Paskui jis drauge su visa savo marga jungtine kariuomene, milžiniška kareivių minia, sugrįžo į Ninevę. Ten jis ir jo pajėgos ilsėjosi ir puotavo šimtą dvidešimt dienų. |
| 1 | Jdt 1,1: ... Nebukadnezaro ... : Nebukadnezaras (605-562 m. prieš Kristų) buvo antrasis neobabiloniečių, t. y. kaldėjų, o ne asirų karalius. Jis sunaikino Jeruzalę 587-586 m. prieš Kristų ir išvarė į Babilonijos tremtį žydus (žr. 2 Kar 24,1-25.26). Juditos knygos autorius, visiškai nepaisydamas istorijos faktų, vaizduoja jį gyvenus po Babilonijos tremties (žr. taip pat Jdt 4,3; 5,19). Kai kurie Šventojo Rašto mokslininkai mano, kad toks istorijos faktų nepaisymas yra sąmoningas ir, anot jų, rodo, kad autorius savo knygą laikė ne istoriniu veikalu, bet istoriniu apsakymu. Nebukadnezaras jo apsakyme yra netikinčio karaliaus ir Dievo tautos priešo įvaizdis. |
