|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Izaijo knyga | Skyrius: |  | 7 |  |
| | Izaijo knyga | | | | | | Emanuelio gimimas | | | | | Iz 7 | 1 Ahazui,[i1] Jotamo sūnui, Uzijo vaikaičiui, esant Judo karaliumi, Rezinas, Aramo karalius, ir Pekahas, Remalijo sūnus, Izraelio karalius, pakilo karo žygiui prieš Jeruzalę, tačiau nepajėgė jos pulti. 2 Kai pasiekė žinia Dovydo namus, kad „Aramas jau įsitaisė Efraimo valdose“, – karaliaus širdis ir žmonių širdis sudrebėjo, kaip dreba miško medžiai, vėjo blaškomi. 3 Bet VIEŠPATS tarė Izaijui: „Pasitikti Ahazo su savo sūnumi Šear-Jašubu[i2] nueik ant Velėtojo lauko kelio, prie Aukštutinio tvenkinio kanalo galo, 4 ir pasakyk jam: „Būk tvirtas, laikykis ramiai! Nebijok! Tenedreba tavo širdis dėl tų dviejų smilkstančių nuodėgulių, dėl Rezino bei Aramo ir Remalijo sūnaus įniršio. 5 Kadangi Aramas su Efraimu ir Remalijo sūnumi surengė sąmokslą prieš tave, tardami: 6 'Užpulkime Judą, palaužkime jo dvasią, užkariaukime jį ir paskirsime ten karaliumi Tabeelio[i3] sūnų'“, 7 taip sako Viešpats DIEVAS: „Tai neįvyks! Taip nebus! 8 Damaskas – Aramo sostinė, o Damasko galva yra Rezinas. 9 Samarija – Efraimo sostinė, o Samarijos galva yra Remalijo sūnus. Po šešiasdešimt penkerių metų Efraimas bus sunaikintas, – liausis buvęs tauta. Tik tvirtai tikėdami, tvirtai stovėsite!“ | | | | | Išnašos: | | 1 | Iz 7,1: Ahazas valdė nuo 735 iki 715 m. prieš Kristų. Jeruzalę užpuolė Aramas (Sirija) ir Izraelis, norėdami priversti Ahazą dėtis į sąjungą prieš Asiriją. Žr. 2 Kar 16. | | 2 | Iz 7,3: Šear-Jašub yra simbolinis vardas: Likutis sugrįš! | | 3 | Iz 7,6: Tabeelio sūnus: Jeruzalės priešų šalininkas. | | 4 | Iz 7,11: ... Šeolo gelmių... padangės aukštybių: Pranašas siūlo karaliui prašyti nepaprasto ženklo – stebuklo, kad Dievas tikrai apsaugos Dovydo dinastiją nuo išnaikinimo. | | 5 | Iz 7,12: ... negundysiu VIEŠPATIES: Ahazas pareiškia, kad jis labiau pasitiki Asirijos galybe negu Dievu. | | 6 | Iz 7,14: Pranašo karaliui siūlomas ženklas lemtingą valandą turi ryšį ne tik su Judo karalystės saugumu (žr. Iz 7,15.17), bet ir su išsipildymu pažado, kadaise Dievo duoto Dovydui (žr. 2 Sam 7,8-16), kad gims idealusis Izraelio karalius. Emanuelis hebrajiškai Immanuel t. y. Su mumis {yra} Dievas – laiduoja ir Judo karalystės saugumą, ir Dievo pažado išsipildymą. Krikščionybė, sekdama evangelistu Matu, tiki, kad šis ženklas tapo tikrove Betliejaus Kristuje ir Mergelėje Motinoje. Taigi Emanuelio ženklas turi dvigubą prasmę: 1) Ženklas – būsimojo Ahazo įpėdinio Hezekijo gimimas.Izraelio viltys rėmėsi Dovydo dinastijos išlikimu. 2) Ženklas idealiojo Dovydo įpėdinio gimimas. Iškilmingas pranašystės tonas ir simbolinis kūdikio vardas rodo, kad pranašui šis gimimas reiškia daugiau negu Dovydo dinastijos išlikimą. Pranašui yra svarbu pasakyti, kaip Dievas lemiamai įeina į istoriją, įkurdamas mesijinę karalystę (žr. Iz 9,1-6; 11,1-9). Emanuelio pranašystė viršija Hezekijo asmenį. Naujasis Testamentas, – Mt 1,23 cituodamas Iz 7,14 ir Mt 4,15-16 cituodamas Iz 8,23-9,1 (žr. Jn 1,5), – čia įžvelgia pranašystę apie Jėzaus Kristaus gimimą. Ta mergelė hebrajiškajame tekste ha’almah, t. y. ta jauna moteris. Istoriškame kontekste ha’almah yra Ahazo žmona, sosto įpėdinio Hezekijo motina. Septuaginta ha’almah verčia žodžiu he parthenos – ta mergelė | | 7 | Iz 7,15: Varškė ir medus: kukli mityba rodo, kad po nuniokojimo vešlūs Judo karalystės laukai buvo virtę ganyklomis. Žr. Iz 7,21-25. | | 8 | Iz 7,20: Dievas panaudos Asiriją, žiaurią imperiją iš anapus Eufrato, kaip įrankį – skustuvą, kad priverstų savo tautą apsigalvoti. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Izaijo knyga | Skyrius: | | 7 | |
|
|
|
|
