| Iz 8 | Izaijo sūnus 1 VIEŠPATS man liepė: „Imk į rankas didelę rašymo lentą ir parašyk ant jos aiškiomis raidėmis:[i1] „Maher-šalal-haš-baz nuosavybė“. 2 Aš pasirūpinau gauti patikimų liudytojų[i2] – kunigą Uriją ir Zechariją, Jerebechijo sūnų, kad jie man paliudytų. 3 Paskui suėjau su pranaše,[i3] ji pastojo ir pagimdė sūnų. O VIEŠPATS man tarė: „Duok jam Maher-šalal-haš-baz vardą, 4 nes daug anksčiau, negu kūdikis išmoks tarti 'tėti' ir 'mama', Damasko turtai ir Samarijos grobiai bus Asirijos karaliaus išplėšti“. 5 VIEŠPATS vėl man kalbėjo ir sakė: 6 „Kadangi ši tauta[i4] paniekino ramiai tekančius Šiloaho vandenis ir nutirpo iš baimės prieš Reziną ir Remalijo sūnų, 7 todėl VIEŠPATS tvindo jiems Upės {Eufrato} vandenis, sraunius ir galingus, – Asirijos karalių ir visą jo galybę. Ji užtvindys visus kanalus, išsilies per visus krantus. 8 Ji užlies Judą – išplaus ir nutekės, bus apsėmusi net iki kaklo... Emanueli, jis išties savo sparnus ant viso tavo plačiojo krašto! 9 Žinokite, tautos, ir baisėkitės! Klausykitės, visos tolimos šalys! Ginkluokitės, bet būsite nualintos! Ginkluokitės, bet būsite nusiaubtos! 10 [i5]Tarkitės dėl sumanymo, bet jis nueis vėjais; spręskite, ką daryti, bet savo sprendimo neįvykdysite, nes „Su-mumis-yra-Dievas!“ Izaijo mokiniai 11 Nes šitaip man kalbėjo VIEŠPATS, paėmęs mane už rankos ir įspėdamas, kad taip nesielgčiau, kaip elgiasi ši tauta: 12 „Nevadinkite sąmokslu visa to, ką ši tauta vadina sąmokslu; nei bijokite to, ko ji bijo, nei nuogąstaukite. 13 Tik su vienu Galybių VIEŠPAČIU darykite sąmokslą, nes jis – jūsų baimė ir nuogąstavimas. 14 Vis dėlto jis bus žabangos, pažaidos akmuo ir nuopuolio priežastis abiem Izraelio namams, kilpa ir žabangos Jeruzalės gyventojams. 15 Daugelis suklups ant jų, puls ir susižalos, į žabangas įsipainios ir bus pagauti“. Viešpaties laukiant 16 Suvyniok liudijimo raštą, užantspauduok mokymą ir laikyk tarp mano mokinių![i6] 17 Nes aš pasitikiu VIEŠPAČIU, kuris slepia savo veidą nuo Jokūbo namų. Taip, aš jo lauksiu! 18 Žiūrėkite į mane ir į mano vaikus, kuriuos VIEŠPATS man davė: mes esame ženklai[i7] ir įspėjimas Izraeliui iš Galybių VIEŠPATIES, gyvenančio ant Ziono kalno. 19 O dabar, kada žmonės jums sakys: „Kreipkitės į vėles ir būrėjus, kurie šnabžda ir dūsauja! Argi neturėtų tauta klausti savo dievų, tartis su mirusiaisiais dėl gyvųjų 20 mokymo ir liudijimo?“ Be abejo, taip kalbantieji neregės aušros! 21 Jie pereis per kraštą niūrūs ir alkani. Nuo to jie taps pikti, keiks savo karalių ir savo dievus. Jie žvelgs į padanges, bet ten bus tik tamsa be jokios aušros, 22 susikaupę žiūrės į žemę, bet čia bus vargas, tamsybės, nes debesys šviesos nepraleidžia. Taikos Kunigaikštis 23 Tačiau patyrusieji vargą neliks tamsoje. Kaip seniau {VIEŠPATS} buvo pažeminęs Zebuluno kraštą ir Naftalio kraštą,[i8] taip ilgainiui jis išaukštins Pajūrio vieškelį, kraštą į vakarus nuo Jordano, tautų Galilėją. |
