BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Izaijo knygaSkyrius: 6

 Izaijo knyga
  
 2. Pranašystės apie Emanuelį
  
 Izaijo pašaukimas būti pranašu
  
Iz 6

1 [i1][i2]Karaliaus Uzijo mirties metais

regėjau Viešpatį, sėdintį aukštame ir didingame soste, – Šventykla buvo kupina jo apdaro. 2 Aplinkui stovėjo jam tarnauti pasiruošę serafimai. Kiekvienas turėjo šešis sparnus: dviem dengė savo veidus, dviem dengė kojas ir dviem plasnojo ore.

3 „Šventas, šventas, šventas yra Galybių VIEŠPATS!

Visa žemė pilna jo šlovės!“ –

šaukė jie nepaliaudami vienas kitam. 4 Nuo to jų šauksmo drebėjo durų staktos ir Šventykla[i3] prisipildė dūmų. 5 O aš tariau sau: „Vargas man, nes esu žuvęs![i4] Aš – žmogus, kurio lūpos suteptos, gyvenu tautoje, kurios lūpos suteptos, o savo akimis regiu Karalių, Galybių VIEŠPATĮ“. 6 Tuomet vienas iš serafimų priskrido prie manęs, laikydamas rankoje žėruojančią žariją, kurią buvo paėmęs žnyplėmis nuo altoriaus. 7 Ja palietė mano burną. „Štai, – tarė jis, – žarija palietė tavo lūpas,[i6] tavo kaltė yra panaikinta ir tavo nuodėmė nuvalyta“. 8 Tada išgirdau Viešpaties balsą: „Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?“ O aš atsiliepiau: „Štai aš, siųsk mane!“

9 [i7]Jis man atsakė:

„Eik ir pasakyk šitai tautai:

'Ir vėl girdėsite, ir nesuprasite,

Ir vėl regėsite, ir niekad nepažinsit'

10 Atbukink širdį šios tautos, –

jų ausys tokios kurčios,

jų akys tokios aklos,

jog jie negali pamatyti akimis

nei išgirsti ausimis,

nei suprasti širdimi,

kad sugrįžtų ir būtų pagydyti“.

11 „Kaip ilgai, Viešpatie?“ – paklausiau. Jis atsakė:

„Kol miestai netaps griuvėsiais ir nebus ištuštėję,

namai palikti be žmonių

ir kol žemė nevirs dykviete.

12 [i8]Kol VIEŠPATS neišvarys žmonių toli toli,

kol visas kraštas neliks tuščias ir negyvenamas.

13 Bet jei nors dešimtadalis dar jame lieka,

jis grįš pas Dievą,

nors ir bus nuniokotas kaip liepa ar ąžuolas,

kurių kelmas lieka net nukirtus medį“.

Šventoji sėkla – jo kelmas.

  
Išnašos:
1Iz 6,1: Karaliaus Uzijo mirties metai: 742 m. prieš Kristų.
2Iz 6,1: ... Šventykla: dalis, kuri vadinasi Šventoji, prieš įeinant į Šventų Šventąją. Serafimai: pažodžiui deginantiejiŠventas, šventas, šventas: mes sakytume, laipsniuodami būdvardį, šventų švenčiausias. Tobulą vidinį Dievo šventumą išorėje apreiškia jo šlovė. Šie žodžiai yra vartojami Mišių liturgijoje prieš Eucharistijos maldą.
3Iz 6,4: ... dūmai: primena debesis, kurie supo Dievą ant Sinajaus kalno. Žr. Iš 19,16-19; Įst 4,11-14.
4Iz 6,5: ... esu žuvęs: buvo tikima, kad pamatyti Dievą yra tolygu numirti. Žr. Pr 32,31; Iš 33,20; Ts 13,22.
6Iz 6,7: ... palietė tavo lūpas: Izaijas, angelui žarija palietus jo lūpas, simboliškai parengiamas būti vertas pranašo pašaukimo. Mišių liturgijoje kunigas prisimena šį įvykį prieš skaitydamas evangeliją.
7Iz 6,9-6,10: Vaizdžiai numatoma, kad ši tauta nedarys atgailos. Atrodo, lyg pranašo įspėjimas būtų tautos atkaklumo priežastis. Žr. Mt 13,13-15; Mk 4,12; Lk 8,10.
8Iz 6,12: Keletas ribotų trėmimų Izaijo laikais vėliau privedė prie Tremties į Babiloniją.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Izaijo knygaSkyrius: 6