¹⁶ nes tu gi mūsų tėvas!

Nors Abraomas mūsų nepažintų

nei Izraelis nenorėtų nieko apie mus žinoti,

tu, VIEŠPATIE, mūsų tėvas, –

„Mūsų Atpirkėju“ esi pavadintas amžiams.

¹⁷ Kodėl gi, VIEŠPATIE, leidi nuo tavųjų kelių mums nuklysti,

užkietini mūsų širdį tavęs nebijoti?

Sugrįžk dėlei savųjų tarnų,

dėl genčių – tavos nuosavybės.

¹⁹ Mūsų dalia tokia,

lyg tu nebūtum niekad mūsų valdovu buvęs,

tartum niekad mes tavuoju vardu nebūtume vadinęsi.

O, kad perplėštum dangus ir nužengtum, –

kalnai prieš tave sudrebėtų!

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>